Apie gražius ir negražius pastatus

Aš nesu architektas. Nesu istorikas. Nesu kultūros paveldo specialistas, turintis teisę nurodinėti, kur kokius pastatus galima statyti, o kokių - ne. Mokykloje iš dailės turėjau silpną ketvertą (penkiabalėje sistemoje). O gal stiprų trejetą, nebepamenu. Manęs net į "Mis" konkursų vertinimo komisiją niekas niekada nekvietė. Tad ką aš galiu suprasti apie grožį?

Yra tik vienas "bet" - aš esu Klaipėdos gyventojas su prigimtine teise vertinti vieną ar kitą reiškinį. Subjektyviai. Taip, kaip ir kiti žmonės. Todėl subjektyviai pasakysiu - man mieste netrukdo nauji pastatai. Nesvarbu, ar jie iš stiklo, ar betono. Nesvarbu, ar K ir D, ar B ir N raidžių formos. Nesvarbu, 15 ar 135 metrų aukščio. Nesvarbu, ar juos kaip košmarą kasnakt sapnuoja Naglis Puteikis, ar ne.

Man jie gražūs. Gražūs todėl, kad įrodo - miestas gyvas, miestas vystosi. Gražūs todėl, kad kažkas užsidirbo juos statydamas. Argi tai blogai? Gražūs todėl, kad tie, kas juose nusipirko butus ar išsinuomojo biurą, džiaugiasi ir yra laimingi. Man negaila. Galų gale, gražūs todėl, kad ant Klaipėdos veido išlygino dar vieną sovietmečio nykumos paliktą raukšlę.

Aišku, nieko keisto, kad lietuviai tvirtai laikosi savo nacionalinio principo, kuris byloja: "Jei ne man, tai - niekam." Todėl kartu su kitais isterikos ir pykčio viskam, kas susiję su moderniais pokyčiais, pritvinkusiais veikėjais rengia piketus. Apsiginklavę švonderių filosofijos pilnais plakatais piktinasi tais, kurie turi daugiau fantazijos nei jie. Kurie turi viziją. Kurie turi pinigų.

Jie nenori naujų statybų, nes pavydi tiems, kurie nebijo ateities. Pavydi tiems, kurie iš to uždirbs. Pavydi tiems, kurie ten gyvens. Ištrauka iš jų pranešimo spaudai: "<...> turčiai, siekdami nežaboto pelno, nekreipia dėmesio į istorinį Klaipėdos miesto užstatymą <...>".

Komentarų lyg ir nereikia. Nors dėl "istorinio užstatymo" būtų galima ir pasiginčyti. Pasakykite man - kuo Nikitos Chruščiovo laikų plytinis penkiaaukštis gražesnis už miesto centre planuojamus pastatus, prieš kuriuos, pavadintus "stikloidais", sukilo "visuomenininkais" save vadinančios marionetės? Ar šios "chruščiovkės" - ne istorija? Jei ne, tai kodėl jos vis dar stovi? Imkime ir nugriaukime, juk jos irgi darko miesto veidą!

O gal protestuotojų istorija yra "teisingesnė"? O tų, kurie miesto veidą mato ar įsivaizduoja kitaip - "neteisinga"? Apie planuojamų statinių Herkaus Manto gatvėje vietą piketuotojai rašo: "Iki karo čia stovėjo gražūs pastatai." Suprask - kas buvo iki karo, turi teisę būti, kas buvo po jo ir kas bus vėliau - ne. Man tokia pasisavinta galia skirstyti pastatus į "istoriškai teisingus" ir "istoriškai neteisingus" - nesvarbu, kokių jie laikų - dvokia švonderizmu. Kaip ir plakatų turinys.

Vadovaujantis piketuotojų logika, net ir tų "chruščiovkių" neturėtų būti. Jos atsirado "po karo". Neturėtų būti ir XIX amžiaus pastatų - juk jie nustelbė XVIII amžiaus namus. Šie irgi neturi teisės stovėti - kaip ir XVII amžiaus statiniai. Pastarieji juk išdygo ant XVI amžiaus pamatų. Tad nugriaukime visą Klaipėdą. Tada pamatysime tikrąją istoriją. Plyno lauko, pelkių arba miško su medžiuose gyvenusiais protėviais pavidalu. Istorinis "teisingumas" bus atkurtas.

Net neabejoju, kad pasirodžius šioms eilutėms tradiciškai "Vakarų ekspresas" bus apkaltintas parsidavimu, nors tai - mano asmeninė nuomonė, o ji redakcijoje nėra draudžiama. Aš pats būsiu apkaltintas pataikavimu "turčiams". Gal ir kyšio priėmimu iš planuojamų pastatų sumanytojų, kurie savo "stikloiduose" man pažadėję butą su didele nuolaida. Mane išjuoks, nes aš neišmanau istorijos. Architektūros - tuo labiau. Mane sumaišys su purvais, nes aš teisinu tai, prieš ką protestuoja teisinguoliais save laikantys politinio lėlių teatro aktoriai. Žemins, nes būsimą Klaipėdą noriu matyti su aukštais moderniais pastatais - kitokią nei švonderiai.

Bet aš turiu dar vieną blogą savybę - nebijau tų, kurie nekenčia kitokios nuomonės. Kaip ir tų, kurie atima iš manęs teisę miestą įsivaizduoti tokį, kokį aš įsivaizduoju. Kurie bando pasisavinti ne tik Klaipėdos istoriją, bet ir jos ateitį.

Tomas Gukauskas
yra Kita
Apie efektyvų energijos naudojimą diskutuoti kviečia Baltijos energetikos planavimo akademija