Arenos statybos sėja baimę

Nepaisant kylančių grėsmių ir nerimą keliančių kalbų, to sureikšminti nėra linkęs nei uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, nei Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdytojai. Anot jų, Klaipėdoje intensyviai stebimos arenos statybos, grafikai, dalyvaujama gamybiniuose pasitarimuose.

„Kiek man žinoma, Klaipėdoje, atkėlus statybų terminus, nuo grafikų nėra atsiliekama. Nemanau, kad mūsų arenos nebūtų spėta pastatyti iki Europos krepšinio čempionato. Dėsime visas pastangas, kad viskas vyktų sklandžiai“, – tikino uostamiesčio meras.

„Buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius nusimano statybų srityje ir stebi Klaipėdos arenos statybų įvykius. Jis pradėjo tą projektą ir tai tęsia visuomeniniais pagrindais. Dabar R. Taraškevičius turi daugiau laiko nei aš ir padeda“,– džiaugėsi V. Grubliauskas.

Priminsime, kad pagal pirminius „Vėtrūnos“ ir Klaipėdos savivaldybės sutarties punktus, uostamiesčio arenos statyba turėjo būti baigta praėjusių metų gruodžio 31 dieną, vėliau terminas nukeltas iki šių metų kovo 31 dienos. Pagal sutartį statybų terminą buvo galima nukelti tik kartą, tačiau ir iki kovo 31 dienos statybos toli gražu nebaigtos. Dabar jau kalbama apie birželio vidurį, tačiau ir šis terminas jau ima kelti abejonių.

Vėluojant arenos statybos darbams miesto valdžia ir statybininkai vis randa naujų pasiteisinimų– pernai vasarą ir rudenį jie guodėsi objekto sudėtingumu, košiančiais skersvėjais ir vėluojančiais pinigų pervedimais, o žiemą pasigirdo naujos giesmelės: statybas klampino neregėti šalčiai, žemės įšalas bei sniegas.

Pasiteiravus, kokia naujojo Klaipėdos mero pozicija dėl galimybės iš „Vėtrūnos“ reikalauti 2,7 mln. Lt už statybų darbų vėlavimą, V. Grubliauskas nevyniojo žodžių į vatą: „Mano pozicija tvirta– arena turi būti pastatyta laiku. Pirmiausia pastatykime areną, o tik vėliau grįžkime prie skolų. Per tuos 2,7 mln. Lt vėliau galime neturėti ir arenos. Dabar ne laikas kalbėti apie baudas. Tie pinigai niekur neprapuls, tai galima sutvarkyti ir vėliau.“

Tuo tarpu Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdytojai nebegali gyventi vien laukimo nuotaikomis, o jau privalo organizuoti artėjančius renginius.Ketvirtadienį jie žiniasklaidai pranešė, jog oficiali Klaipėdos arenos atidarymo data– liepos 28-oji. Būtent šią dieną atidarymo proga koncertuos legendinė britų roko grupė „Smokie“.

„Mes nebegalime laukti, pavargome nuo statybų peripetijų, terminų atidėliojimų, turime organizuoti ir planuotis savo veiklą. Negalime gyventi baimių nuotaikomis“,– „Vakarų ekspresui“ teigė sakė objektą valdančiosįmonės „Klaipėdos arena“ direktorė Jolita Krickė.

Pasiteiravus, kodėl Klaipėdos arenos atidarymo ceremonija - tik liepos 28 dieną, nors miesto valdžia kalba, jog statybų darbai turėtų būti baigti birželio viduryje, J. Krickė atsakė: „Birželio viduryje planuojama tik pabaigti statybas, o dar reikia objektą priduoti, paruošti jį renginiams, surengti generalinę repeticiją. Pasirinkome saugų terminą– kad atidarymui būtų pasiruošta idealiai, kad viskas vyktų be jokių trikdžių. Dalyvaujame „Vėtrūnos“ gamybiniuose statybų pasitarimuose, statybos juda į priekį, tikimės, kad viskas išsispręs teigiamai“,– kalbėjo Klaipėdos arenos vadovė.

Be to, ji užsiminė, kad rugpjūčio pirmąją savaitę Klaipėdos arenoje organizuojamos ir draugiškos Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynės su Slovėnijos ir Gruzijos komandomis.

„Draugiškas varžybas tiesiogiai rodys televizija, tad nesinorėtų susidurti su nesklandumais“,– sakė praėjusią savaitę Klaipėdoje viešėjęs Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdantysis direktorius Mindaugas Špokas.

Kauno „Žalgirio“ arenoje situacija– sudėtingesnė: šią savaitę baigiasi kelis kartus koreguotas statybų pabaigtuvių terminas, tačiau jau garsiai kalbama apie abejones suspėti atlikti visus darbus iki liepos 6 dieną planuojamo pirmojo renginio.

Praėjusį antradienį „Vėtrūna“ išsiuntė laišką Kauno merui Rimantui Mikaičiui ir miesto Tarybos nariams. Jame reiškiamas susirūpinimas dėl nuolatinių arenos techninio projekto korekcijų.

„Suprantame, kad iš abiejų pusių yra pretenzijų vienas kitam. Natūralu, nes statybos metu daugiau nei tris kartus iš esmės keitėsi projektas – vienu metu projektuoti, derinti ir statyti yra sudėtinga užduotis tiek užsakovui, tiek architektui, tiek generaliniam rangovui. Tačiau siūlome ginčus prie derybų stalo ar teismuose spręsti po to, kai pastatysime areną. Priešingu atveju, mūsų nesutarimus prie nebaigtos arenos pamatys visas pasaulis“,– teigiama „Vėtrūnos“ generalinio direktoriaus Rolando Baškio pasirašytame laiške.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad nuo vasario Kauno arenoje statybininkai dirba tik 60 proc. pajėgumo – namo iškeliauja jau 17 val. Statybų rangovai pabrėžia negalintys paspartinti statybų eigos, nes 160 mln. litų vertės projekto užsakovė Kauno savivaldybė esą vėluoja tvarkyti besikeičiančią projektinę dokumentaciją.

„Teoriškai yra galimybė pastatyti „Žalgirio“ areną Europos krepšinio čempionatui. Praktiškai tai tiesiogiai priklauso nuo to, kada bus patvirtinti arenos projekto pakeitimų sprendimai ir kiti statybos darbams būtini dokumentai (lokalinės darbų sąmatos, darbo projektai, patvirtinti papildomi darbai ir kt.)“,– rašoma bendrovės laiške laikinosios sostinės valdžiai.

Dėl „Žalgirio“ arenos statybų vėlavimo Kauno miesto savivaldybė gali reikalauti 8,5 mln. litų baudos, tačiau kauniečių vadovas to daryti neskuba.

Žadama, kad „Švyturio“ arenoje per ateinančius metus nuo sezono pradžios bus surengta ne mažiau nei 60 renginių. Beveik pusę planuojamų renginių sudarys užsienio atlikėjų ir grupių pasirodymai, kiek daugiau nei trečdalį– sporto renginiai, likusią dalį– vietinių atlikėjų pasirodymai ir Klaipėdos savivaldybės renginiai.

Naujai duris atverianti universali uostamiesčio arena priklausomai nuo renginio tipo talpins nuo 1800 iki 7000 žiūrovų.

J. Krickės teigimu, planuojama, jog nuo atidarymo per pirmąjį renginių sezoną „Švyturio“ arena sulauks apie 200 tūkst. lankytojų.