„Ir Lietuvai, ir pasauliui reikia grąžinti visą Lietuvos žydų paveldą, kuris buvo sunaikintas. Didžiąja sinagoga galim ir turim didžiuotis. Kviečiu archeologus ir paveldosaugininkus padaryti viską, kad šis paminklas taptų prieinamas tiek Lietuvai, tiek pasauliui“, – kalbėjo A. Kubilius.
Archeologo Zenono Baubonio vadovaujama tyrimo grupė kasinėjimus tikisi baigti iki rugsėjo. Taip siekiama nesutrikdyti Didžiosios sinagogos teritorijoje veikiančios Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos mokymo proceso.
Didžioji sinagoga yra glaudžiai susijusi su didžiuoju žydų mąstytoju Gaonu, gyvenusiu ir skleidusiu savo mokymą iš Vilniaus, kuris pagristai buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale, intelektiniu žydų centru visoje Vidurio Europoje.
Priklausomai nuo to, ką pavyks surasti archeologams, bus sprendžiama, kaip konkrečiai įamžinti Didžiosios sinagogos atminimą.
Pirmojo pasaulinio karo metais nemaža dalis Sinagogoje buvusių daiktų buvo išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus Didžioji sinagoga buvo smarkiai apgriauta, išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Nors tokios būklės statinį buvo įmanoma nesunkiai atstatyti, sovietų valdžia 1955–1957 m. žydų maldos namus visiškai sunaikino.