Vakar Klaipėdos miesto savivaldybėje politikams, valdininkams ir visuomenei pristatyti du daug diskusijų visuomenėje sukėlę specialiųjų planų projektai.
VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistų parengti Klaipėdos senamiesčio bei istorinės miesto dalies teritorijų ir jų apsaugos zonų specialiųjų planų projektai, kurių rengimą inicijavo Kultūros paveldo departamentas, uostamiestyje įstrigo nuo praėjusių metų gruodžio. Dviejų derinančiųjų institucijų – Kultūros paveldo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento – jau palaiminti projektai trečiosios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos - neįtikino. Pateiktiems derinti projektams nepritarė tuometinė Savivaldybės administracija, o šiandien vykusiame susitikime specialiųjų planų iniciatoriai ir rengėjai taip pat neišgirdo laukiamo „taip“. Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, galutinį žodį dėl šių dokumentų birželio 30-ąją tars Taryba.
Neaiškūs reglamentai sėja baimes
Miesto visuomenės ir paveldosaugininkų ginčus dėl senamiesčio ir istorinės miesto dalies specialiųjų planų sukėlė ne pati reikšmingiausia šių dokumentų dalis – senamiesčio ar istorinės dalies ribos. Rengiant planus jos patikslintos, norinčiųjų jas ginčyti Klaipėdoje nėra. Diskusija užvirė dėl senamiestį ir istorinę miesto dalį apsupsiančių vizualinės apsaugos zonų ribų. Projekto rengėjai tikina, jog, pavyzdžiui, senamiesčio vaizdas iš pietinės pusės turėtų būti saugomas jau nuo Rūtų gatvės, iš Rytų pusės – nuo Mokyklos g., kiek kukliau apsaugos zona brėžiama iš uosto pusės. Istorinė miesto dalis taip pat supama solidžiu apsaugos žiedu, tačiau į jį neįtraukta esama Geležinkelio stoties teritorija, uostas. Pasiūlę tvirtinti apsaugos zonų ribas, projekto iniciatoriai ir rengėjai miesto visuomenei negali atsakyti į klausimus, kokie bus jų reglamentai. Esą pirmiausia reikia susitarti dėl ribų, o tada jau bus rengiami specialieji paveldotvarkos projektai, aiškiai reglamentuosiantys veiklą apibrėžtose teritorijose. Su tokia pozicija iki šiol nenori sutikti nei miesto Savivaldybės administracija, nei diskusijose dalyvaujanti LAS Klaipėdos apskrities organizacija. Esą ribos ir reglamentai turėtų būti svarstomi kartu, tada miesto bendruomenė bent jau žinotų, kaip nauji dokumentai įtakos jų gyvenimą ir veiklą, o nežinomybė tik sėja nerimą ir baimes.
Paveldosaugininkai projektų nebekeis
Kultūros paveldo departamento poziciją uostamiestyje pristatęs departamento direktorės pavaduotojas A. Degutis teigė, jog specialiųjų planų tvirtinimo tvarka nebus keičiama: apibrėžtų teritorijų reglamentai bus rengiami tik patvirtinus ribas. Nors projektus Savivaldybei siūloma derinti, departamentas ir, jo užsakymu, projektus rengusios VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai nustatytų ribų nelinkę koreguoti. Esą bet kokie pakeitimai reikalautų papildomos analizės, o tuo pačiu ir išlaidų. Bet kokias diskusijas paveldosaugininkai linkę nukelti į ateitį, kuomet su Savivaldybe bus derinami apsaugos zonų reglamentai. Šie pažadai sulaukė ironiškų uostamiesčio politikų replikų. Esą jeigu su Savivaldybe bus tariamasi taip pat, kaip ir rengiant ribų projektus, akivaizdu, kad miesto ir jo bendruomenės nuomonė paveldosaugininkų nedomina.
Kultūros paveldo departamento atstovas informavo, jog jeigu Klaipėdos miesto savivaldybė vis dėlto netvirtins parengtų specialiųjų planų projektų, šis ginčas persikels į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o neradus sutarimo ir joje, liks paskutinė instancija – teismas.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai