Iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo išbraukti dar keturi Lietuvos objektai

Keturios Lietuvos įmonės – Kauno, Kėdainių ir Palangos miestų nuotekų valymo įrenginiai ir akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ – išbrauktos iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo. Taip nuspręsta per Helsinkyje vykusį Helsinkio konvencijos šalių delegacijų vadovų susitikimą. Kaip sakė šiame susitikime dalyvavęs Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, Helsinkio komisija pritarė Lietuvos siūlymui išbraukti minėtąsias įmones iš vadinamųjų „karštųjų taškų“ sąrašo, nes jos yra modernizuotos ir atitinka visus aplinkosauginius reikalavimus.

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašas buvo sudarytas 1992 metais. Į jį Helsinkio komisija įtraukė 132 gamyklas, nuotekų valymo įrenginius ir teritorijas su pasklidosios taršos problema (pavyzdžiui, tarša iš žemės ūkio įmonių). Tuomet „karštiesiems taškams“ buvo priskirta 16 Lietuvos objektų. Šiuo metu didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše yra likę dar trys mūsų šalies objektai: akcinė bendrovė „Lifosa“, žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios.

Veiksmai jūros ekosistemai atkurti turėtų būti vertinami, pasak Helsinkio konvencijos sekretoriato vykdomosios sekretorės Anne Christine Brusendorff, kaip vienas iš svarbių žingsnių siekiant švaresnės Baltijos. Jie padės iš esmės sumažinti taršą jūros aplinkoje ir atkurti jos gerą ekologinę būklę iki 2021 m., kaip numato Helsinkio konvencijos Baltijos jūros veiksmų planas.

Aplinkos ministerijos informacija
Tel. (5) 266 3660
yra Kita
Iš didmiesčių biudžetų daugiausia byra statybos verslui