Glotnus baltas kubas su trijų metrų aukščio sienelėmis atrodo paslaptingai. Kas tai? Paminklas skalbimo mašinai? Dyzelinė elektros stotis? Langų nematyti, tačiau durys yra. Mini sandėliukas? Ne, tai vienas kompaktiškiausių pasaulyje kotedžų, skirtų sukurti jaukumą tuose gamtos kampeliuose, kur pilnaverčių gyvenamųjų būstų statyti neįmanoma arba neverta.
Naująjį namą ganėtinai sudėtinga klasifikuoti. Tiesa sakant, jis priskiriamas prie pramoniniu būdu gaminamų mini kotedžų, kuriuos tereikia atgabenti į vietą ir pastatyti. Tačiau sprendžiant pagal jo dydį, tai greičiau „vienvietė saugojimo kamera“ (jei ne „sarkofagas“) nei pilnavertis gyvenamasis būstas. Iš kitos pusės, naujasis namas nėra toks mobilus kaip, pavyzdžiui, priekabos–vasarnamiai ar „kemperiai“. Į kelionę jo nepasiimsi. Beje, ir ne su kiekvienu sunkvežimiu jį nugabensi. Vadinasi „Paco“ (taip vadinasi šis keistas kubas) užima tam tikrą tarpinę poziciją tarp namukų ant ratų bei įprastų dydžių kotedžų.
Šio minimalizmo šedevro autorius – Jo Nagasaki (japonų bendrovė „Schemata Architecture“).
„Paco“ patraukia dėmesį ne tik lakoniškomis formomis, bet ir pakeliamu stogu, kurio centre įkurdintas vienintelis matinio stiklo langelis. Per jį į vidų patenka saulės šviesa. Po stogu kabo hamakas, taigi atvėrus „dėžutę“ jos gyventojui bus suteikta galimybė apžvelgti apylinkes, besimėgaujant puikiais vaizdais. Vidinė kotedžo erdvė – beveik 8 m², taigi kompaktiškumu mažai kuris namas galėtų lygintis su „Paco“ – nebent britų ir vokiečių specialistų sukurtas „Micro–Compact Home“.
Atrodo, kad tokioje erdvėje net pasisukti sudėtinga, ramiai galima nebent pernakvoti. Tačiau kaip reikiamus daiktus išdėstyti tokioje ankštoje erdvėje „Schemata Architecture“ specialistai tikrai žino. Juk būtent jie savo laiku įkomponavo ankštoje erdvėje žymųjį „namą be kampo“. Taip ir čia: „Paco“ – tai ne paprastas stogas virš galvos. Name yra miniatiūrinis rūsys, kuriame skirta vietos įvairiems daiktams. Čia pat įkurdintas ir atveriamas tualetas ir dušas, praustuvas ir staliukas. Likusiame plote galima išdėstyti reikiamus baldus, portatyvinį šaldytuvą ir kondicionierių.
Šio namuko kūrėjo svajonė – paversti jį visiškai nepriklausomu nuo komunalinės infrastruktūros. Ir iš tikrųjų čia nėra nieko, ko negalima būtų išspręsti: sumontuoti lietaus vandens surinkimo, nutekamojo vandens valymo sistemą antriniam naudojimui, saulės baterijas ant stogo ir pan. Iš būtinųjų inžinerinių priklausinių kol kas šiame sumanyme numatytas elektros, šalto vandens (name yra elektrinis vandens šildytuvas) ir kanalizacijos prijungimas. Čia galima privesti net dujotiekį, o „Paco“ viduje sumontuoti nedidelę plytelę.
Tai kuo gi šis namas skiriasi nuo įprastų namų, neskaitant neįprasto jo dydžio? „Paco“ kūrėjai teigia, kad privesti prie tokio kubo visus reikiamus vamzdžius ir kabelius – visiškai paprasta. Vėlgi visuomet galima ieškoti kompromiso. Pavyzdžiui, privesti tik vandenį, o elektrą išgauti vietoje (iš saulės bei vėjo energijos) bei įrengti „bio“ tualetą.
Tokio mini kotedžo pastatymui prireiktų vos dviejų savaičių: nuo aikštelės valymo darbų iki rakto įteikimo. Ir, kaip teigia japonų specialistai, skirtingai nuo tradicinių gyvenamųjų būstų – lygiai taip pat lengva demontuoti ir pervežti į kitą vietą. Toks „antrasis namas“ šeimai gali tapti labai naudingu ir atlikti nuolatinio ar laikinojo kotedžo vaidmenį.
Japonų nuomone, pagrindiniais tokių kotedžų užsakovais turėtų tapti ne ekstravagantiški vienišiai, o statybų bei nekilnojamojo turto bendrovės, valdžios institucijos, bendrovės dalyvaujančios miestų plėtros projektuose ir pan. „Paco“ kūrėjų nuomone, kaimo vietovėse tokie kubai gali pakeisti tradicinius viešbučius. Tie patys nameliai gali atlikti ir laikinojo būsto vaidmenį. Pasitelkus pastaruosius galima greitai suorganizuoti naują kurortą su minimaliomis sąnaudomis, pastatyti studentų miestelį ir vykdyti panašaus pobūdžio projektus.
Paversti J. Nagasaki fantaziją pelningu verslu ėmėsi įmonė „Roovice“. 80 proc. konstrukcijos sudaro detalės bei mazgai, kurios bus gaminamos masiniu būdu, o likę 20 proc. palikti patenkinti specialius užsakovo reikalavimus (tarp jų apdaila bei įranga). „Nuogo“ kubo (vėliau jame galima pasirinkti bet kokius priedus) kaina – 47 tūkst. JAV dolerių, o kartu su virtuve, dušu bei kitomis civilizacijos gėrybėmis – 71 tūkst. JAV dolerių. Transportavimas, montavimo darbai, susitarimas su vietos valdžia – į šią sumą neįskaičiuoti.