Lietuvos mokslų akademijos žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius kartu su Darnios plėtros akademija į apskritojo stalo diskusiją "Kaimo kraštovaizdžio ateitis" pakvietė gausų būrį specialistų, atstovaujančių valstybines, verslo, mokslo, nevyriausybines ir kitas organizacijas.
Renginio metu skaityti pranešimai aktualiomis kraštovaizdžio temomis „Teritorijų planavimo įstatymo koncepcija kraštovaizdžio prioritetų požiūriu", „Lietuvos kaimo vizijos formavimas", „Mažų miestelių ateitis", „Žemės konsolidacija - kaimiškų teritorijų tvarkymo instrumentas" ir kiti.
Jo nuomone, žmonės, gyvenantys saugomose teritorijose turi žinoti taisykles ir jomis vadovautis, tačiau jiems turi būti sudarytos sąlygos savo žemėje kurtis ir gyventi. Tuo tarpu Lietuvoje galiojantys saugomų teritorijų įstatymai tokių galimybių nesudaro.
Susirinkusieji daug kritikos pažėrė šiuo metu galiojantiems saugojimo principams, jų viršenybei prieš žmogaus prigimtinę teisę kurti gerbūvį savo nuosavoje teritorijoje. Renginy kalbėta, kad dabartinę sistemą būtina „humanizuoti" - saugome augalą, gyvūnus, o kur žmogaus apsauga ?, ironizavo kai kurie pranešėjai.
Miško savininkų asociacijos atstovai pateikė visiškai skirtingą praktiką ir patirtį kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, kur miško savininkai gali tvarkytis, kurtis, kelti gyvenimo kokybę nepažeidžiant darnos su gamta, išlaikant visus būtinus reikalavimus, kad nenukentėtų visuomenės interesas - turėti išsaugotą gamtą dabartinėms ir ateities kartoms.
LNTPA direktorė doc.dr. Dalia Bardauskienė, kuri su doc. Mindaugu Pakalniu padarė pagrindinį pranešimą tema apie teritorijų planavimo įstatymo koncepciją kraštovaizdžio prioritetų klausimu pabrėžė, kad nors švenčiame Nepriklausomybės 20-metį, iki šiol neturime nei urbanistinės, nei kaimo plėtros politikos.
„Šiandieninė diskusija parodė, kad turime daugiau klausimų nei atsakymų, nėra vieningo požiūrio koks bus mūsų kaimo kraštovaizdis, kaip jame gyvens ir dirbs žmogus. Turime daug nuomonių, įžvalgų, kurios dar reikalauja atskirų apibendrinimų, sisteminio požiūrio ir vizijos, be kurios sunku tikėtis gerų teritorijų planavimo rezultatų", - kalbėjo asociacijos atstovė. Ji atkreipė dėmesį, kad esame pereinamajame laikotarpyje ir įsitikinusi, kad neatsakytų klausimų negalima palikti nuošalyje, nes jie svarbūs mūsų kaimo kraštovaizdžio ateičiai.
Konferencijos pranešėjai, kalbėdami apie kaimo vietoves, miestelius ir miestus, nežiūrint į nuomonių įvairovę pripažino, kad nėra nustatyti valstybės politikos prioritetai, dėl to nėra strategijos ir politikos teritorijų planavime, kuris gali būti efektyvus įrankis siekiant darnaus ir subalansuoto kaimo kraštovaizdžio.
Dalyviai parengė rezoliuciją, kurioje suformulavo pagrindines gaires ir uždavinius. Dokumentas bus pateiktas svarstymui visoms suinteresuotoms pusėms - valstybinėms, nevyriausybinėms bei mokslo institucijoms.
LNTPA