Diskusijoje „Ar bus suvaldytas brokas?", kurią organizavo LNTPA kartu su Vartotojų komitetu prie Trišalės tarybos vieningai pripažinta, kad dabartiniai galiojantys teisės aktai neužtikrina vartotojo teisių siekiant gauti garantinį aptarnavimą atsiradus statybos darbų klaidoms, brokui. Ir nors jau ne vienerius metus kalbama apie šią problemą, iki šiol nėra reikalingų sprendimų. Renginyje dalyvavo gausus būrys atstovų iš vartotojų teises ginančių, organizacijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų.
Nekilnojamojo turto plėtotojai taip pat susiduria su nesąžininga verslo praktika, kuomet statybų bendrovės skelbia tyčinius bankrotus, kad išvengtų įsipareigojimų ir atsakomybės už statybų klaidas, broką. Remiantis statistika per 2009 metus Lietuvoje bankrutavo 1843 bendrovės, iš jų - 422 statybų.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis kalbėjo, kad skundai dėl statybos darbų broko ir toliau auga. Jis sakė, kad šioje srityje nėra kontrolės, nei vienai institucijai nėra priskirta tokia kontrolės funkcija. Tai pabrėžta ir Valstybės kontrolės išvadose. „Neturime jokių galių, statybų bendrovės nori draudžiasi, nori nesidraudžia", - teigė tarnybos atstovas. Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis taip pat pabrėžė, kad trūksta valstybės požiūrio. Jo manymu, turėtų būti statybos darbų draudimas. Problemos aktualumą patvirtino ir likusieji diskusijos dalyviai.
Respublikinių būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis atkreipė dėmesį, kad šis klausimas įgaus ypatingą svarbą modernizuojant daugiabučius. „Susiduriame su statybininkų „gudravimais" atliekant darbus labai pigiai, bet, deja ir labai nekokybiškai. Broko valdymas - tai nacionalinio saugumo klausimas", - akcentavo Juozas Antanaitis. Lietuvos statybininkų asociacijos direktorius Vaidotas Šarka kalbėjo, kad kol valstybė toleruos mažiausios kainos kriterijų skelbiant viešuosius pirkimus, tol kokybės klausimas išliks aktualus.
LNTPA Valdybos narys Arvydas Avulis kaip vieną iš galimų sprendimų pristatė privalomąjį statybininkų profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimą. Jis paminėjo, kad tokia praktika taikoma daugelyje pasaulio šalių. Asociacijos atstovas atkreipė visų dėmesį, kad augantis vartotojų skundų skaičius dėl broko tik liudija, kad situacija nevaldoma. Kiek bus broko po 2-3 metų ? retorinį klausimą uždavė Arvydas Avulis susirinkusiems. Jis įsitikinęs, kad broko valdymas įgaus ypač didžiulį mastą prasidėjus renovacijai, dėl to būtini neatidėliotini sprendimai, kad statybų klaidos negultų „ant" mokesčių mokėtojų pečių. „Tokių problemų neišvengtume jei būtų profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimas. Šiuo metu galiojantis civilinės atsakomybės rizikos draudimas neapima darbų defektų ar klaidų šalinimo", - teigia investuotojas.
Tačiau draudimo kompanijos UAB „Ergo Lietuva" direktorius Tomas Nenartavičius įsitikinęs, kad šiuo metu rinkoje esantys draudimo paslaugų produktai užtikrina statybų broko valdymą. „Egzistuoja draudimai, bet jais nesinaudojama. Užsakovas nekelia reikalavimų rangovams, o rizikos valdymo instrumentai rinkoje egzistuoja", - sakė draudimo bendrovės atstovas. Renginyje dalyvavęs UAB draudimo brokerio „MARSH Lietuva" atstovas Nerijus Lapė pabrėžė, kad norint tinkamai suvaldyti rizikas susijusias su statybų darbų klaidomis reikia net 6 draudimų. Pasak specialisto, tai gana sudėtinga ir painu.
Aplinkos ministerijos atstovas Dangiras Žukauskas pažymėjo, kad yra praktika, kuomet statybų bendrovės moka įmokas į valstybės garantinį fondą. Jis taip pat kalbėjo, kad draudimas viena iš statybos darbų kokybės valdymo priemonių.
Po diskusijos nuspręsta pasiūlyti Aplinkos ministerijai parengti statybos įstatymo pataisas, nustatančias privalomąjį statybos profesinės rizikos draudimą bei tam tikslui sudaryti darbo grupę. Vartotojų komitetas prie Trišalės tarybos ir toliau planuojama skirti dėmesį šiam klausimui bei palaikyti pasiūlymus dėl statybos darbų klaidų, broko atsakomybės prieš vartotoją.
LNTPA