Kelias iš būsimosios arenos: tunelis ar tiltas?

Bendrovė „Cowi Lietuva“ Klaipėdos miesto savivaldybei ir visuomenei pristatė galimų tiltų ar požeminių tunelių per Taikos prospektą ir Dubysos gatvę, reikalingų pėsčiųjų srautams iš būsimosios Sporto arenos nukreipti, variantus.
 
Galimybių studiją rengiantys projektuotojai paruošė 2 galimus požeminių tunelių ir 3 tiltų sprendinius. Klaipėdiečiams pasiūlyta atidžiai apsvarstyti pirminius siūlymus ir tolesniam detalizavimui atrinkti bent trejetą idėjų, kurios bus tobulinamos ir detalizuojamos.
 
 
 
Pėstieji ir dviratininkai – po žeme

Projektuotojai siūlo svarstyti du galimus požeminių perėjų po Taikos pr. variantus. Pirmasis, statmenai kertantis judrią magistralę, pėstiesiems ir dviratininkams leistų saugiai pasiekti kitą gatvės pusę ir joje pagal reikiamą kryptį tęsti kelionę viešuoju transportu ar dviračių takais. Tunelis prasidėtų Sporto arenos pėsčiųjų alėjoje, o baigtųsi kitoje prospekto pusėje, ties Statybininkų mokykla. Projektuotojai siūlo požeminę perėją pagyvinti prekybinėmis patalpomis, liftų ar eskalatorių – nenumato. Esą praktika parodė, jog Lietuvoje tokie sprendiniai nepasiteisina, tad nusileidimas ir išėjimai iš tunelio siūlomi tradiciniai: pėstiesiems – laiptai, dviratininkams - pandusai.

Kitas pasiūlytas tunelio variantas – ilgesnis. Jis, numatyta, prasidėtų Sporto arenos pėsčiųjų alėjoje ir puslankiu driektųsi po Taikos pr. ir Dubysos gatve. Pėstieji ar dviratininkai iš požeminės perėjos išeitų Dubysos gatvėje, greta „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės. Tunelyje taip pat siūloma rengti prekybines patalpas, jo dalis, einanti po žaliosiomis Taikos pr. juostomis, galėtų būti natūraliai apšviesta. Požeminių perėjų variantus pristatęs architektas A. Čepulis teigė, jog abu siūlymai gali būti realizuoti numatytose vietose, tam netrukdo nei geologinės sąlygos, nei esami komunikacijų tinklai.
 

Tiltai pretenduotų į naujus miesto simbolius

Daugiafunkcinės sporto arenos projekto autorius S. Mikštas saugiai pėsčiųjų ir dviratininkų kelionei iš naujojo statinio pasiūlė tris galimus tiltų per Taikos pr. (ir pagal poreikį – per Dubysos g.) variantus. Bet kuris iš siūlomų tiltų, anot autoriaus, galėtų pretenduoti tapti nauju Klaipėdos išskirtinumo ženklu.

Santvarinės konstrukcijos tiltas, primenantis roplio siluetą, galėtų būti ir medinis, ir metalinis. Jis žmonių srautus iš Sporto arenos pėsčiųjų alėjos nukreiptų per Taikos pr. ir Dubysos gatvę.

Arkinės konstrukcijos tiltas, anot autoriaus, gali būti lakoniškesnis, t.y. dviejų arkų, arba trijų arkų – pėsčiuosius ir dviratininkus nukreipiantis į Dubysos ir per Dubysos gatvę.

Vantinį tiltą, savo forma primenantį burę, autorius projektuoja tik virš Taikos pr., o po Dubysos gatve siūlo rengti požeminę perėją. Tai esą būtų ir saugus, ir racionalus sprendimas.
 

Požeminės perėjos – brangesnės

Galimas pėsčiųjų ir dviratininkų požeminių perėjų ar tiltų idėjas pristatę galimybių studijos autoriai pateikė ir skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti šių projektų įgyvendinimas. Bendrovės „Cowi Lietuva“ direktorė Edita Pavalkienė teigė, jog vieno tiesinio tunelio metro įrengimas kainuotų 62, 5 tūkst. metrų, tiltų kaštai, priklausomai nuo pasirinktų medžiagų, būtų mažesni: nuo 23,6 tūkst. Lt (Vantinė konstr.) iki 47-63 tūkst. (Santvarinė konstr.). Projekto pristatyme suskaičiuota, jog daugiausiai simpatijų pelnęs vantinės konstrukcijos tiltas-burė per Taikos pr. ir požeminė perėja po Dubysos gatve miestui atsieitų beveik 11 mln. Lt. Tiesa, anot projektuotojų, tai tik preliminarūs skaičiai. Jie ir patys projektai būtų tikslinami sulaukus miesto valdžios ir visuomenės sprendimo, kurios iš pasiūlytų idėjų turėtų būti detaliai analizuojamos ir galbūt realizuojamos.

Dalia Grikšaitė

LASKAO atstovė spaudai
yra Kita
Kelias į pripažinimą – modernus darbo organizavimas