Anot kelininkų, taip turėtų atrodyti visi Lietuvos greitkeliai. Rekonstruota beveik 7 kilometrų atkarpa prasideda prie Radviliškio miesto ribos. Keturiųeismo juostų magistralė tiesiasi Šiaulių link. Per rekonstrukciją įrengti ir beveik 2 kilometrai pėsčiųjų bei dviratininkų takų, 11 kilometrų jungiamųjų kelių.
„Tai pirma nepriklausomybės metais pastatyta automagistralė ir mes stengiamės ją statyti pagal vakarietiškus standartus. Kaip matote, ir yra apjungiamieji keliai, takai dviratininkams“, – teigė Automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius.
Eismo saugaigerinti įrengtos žiedinės sankryžos, viadukas, požeminė pėsčiųjų perėja, pervaža pėstiesiems ir automobiliams, o šalia gyvenviečių – garsą slopinančios užtvaros.
„Buvo triukšmas didesnis, įvažiavimas į kelią ne toks saugus, reikėdavo ilgai laukti kol įvažiuoji su technika. Dabar vienoj, kitoj vietoj padaryti papildomi keliai įvažiuoti technikai“, – naujo kelio privalumus vardijo Šniūraičių kaimo ūkininkas Petras Grigaliūnas.
Beveik80 mln. litų kainuojantis kelias tiesiamas daugiausiai už Europos Sąjungos lėšas. Tai – tik vienas iš keleto šiemet kelininkų atliekamų didžiųjų darbų,
„Labiausiai esame susikoncentravę į keletą atkarpų, pirmiausia – kelias „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Kauno, kur turime didelį tranzitinio srauto intensyvumą. Truks plyš ten reikalingos dar dvi juostos. Todėl yra baigiami rengti projektiniai dokumentai, ir mes pajudėsime ten, kad užtikrintume keturių juostų kelią. O antras galvos skausmas, kurį turime spręsti, tai kelias Vilnius–Utena“, – apie laukiančius darbus kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
LTV „Panorama“