„Klaipėdos vanduo“ uždirbs iš saulės ir vėjo?

Bendrovė “Klaipėdos vanduo” kreipsis į Klaipėdos miesto tarybą, prašydama pritarimo idėjai 3-iosios vandenvietės teritorijoje kurti vėjo ar saulės jėgainių parką. Teritorijų planavimo komiteto nariai šiai iniciatyvai jau pritarė.

Anot bendrovės direktoriaus Leono Makūno, galimybė kurti ekologiškos energijos gamybos parką 177 ha plote, kuris menkai naudojamas, yra numatyta miesto bendrąjame plane. Skaičiuojama, jog realizavus šį sumanymą, įmonė kasmet uždirbtų 300-400 tūkst. Lt papildomų pajamų. Tiesa, vėjo ar saulės energijos jėgainių parką statytų ir eksploatuotų ne patys vandentiekininkai, projektą įgyvendintų konkurse parinkta bendrovė.

Teritorijų planavimo komiteto nariui M. Usoniui šis sumanymas sukėlė abejonių. Esą pietinėje miesto dalyje atsirasiantis didžiulis vėjo energetikos parkas ateity gali užkirsti kelią miesto plėtrai šia kryptimi. Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G. Pocius patikino, jog miesto plėtra čia neplanuojama. Dar sovietmečiu sklandžiusi idėja uždaryti 3-iąją vandenvietę taip pat seniai „palaidota“, nes tokiu atveju Klaipėdos miestui vandenį tektų tiekti net iš Šilutės, o tai būtų buvę labai brangu. Vandentiekininkų iniciatyvą Klaipėdos miesto taryba svarstys artimiausiame posėdyje.
 

Už gyvenimą be triukšmo prašo aukoti mišką

Operatyvios ir palankios Klaipėdos miesto tarybos pozicijos tikisi ir Pauosčio geležinkelio kelyno rekonstrukcijos iniciatorius – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, vėluojanti pradėti įgyvendinti šį projektą ir panaudoti tam skirtą ES paramą. Modernizuoti iš Klaipėdos uosto einančius kelius geležinkelininkus verčia pradedami eksploatuoti naujo tipo lokomotyvai, pajėgūs tempti daug sunkesnius ir ilgesnius krovinių sąstatus.

Teritorijų planavimo komitetui pristatytoje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nagrinėti trys galimi Pauosčio geležinkelio kelyno plėtros variantai: ilginimas, platinimas bei platinimas ir geležinkelio linijos iškėlimas iš Girulių. Pastarasis variantas, projekto iniciatorių teigimu, ekonomiškai efektyviausias, tačiau tam, kad geležinkelio linija būtų patogesnė traukinių eismui ir nebedrumstų pajūrio gyventojų ramybės, tektų iškirsti net 29 ha miško. Jį, tiesa, žadama atsodinti miesto valdžios parinktose vietose bei rekultivuojant naikinamą geležinkelio kelyną. Kiti – Pauosčio kelyno ilginimo ar platinimo - variantai pajūrio miškams nebūtų tokie grėsmingi, jiems reikėtų „paaukoti“ 3 arba 9 hektarus miškų, tačiau jie duotų mažesnį ekonominį efektą. Rekonstrukcijos iniciatorių argumentai Teritorijų planavimo komiteto narius įtikino, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai pritarta, klausimas tolesniam svarstymui perduotas Tarybai. Kartu palinkėta ruošti įtikinamus argumentus visuomenei, kuri iki šiol budriai gynė miesto miškus nuo pramonininkų invazijos.

Joniškės gatvėje – vandens malūnas

Teritorijų planavimo komitetas pritarė detaliojo plano sprendiniams, dar vieną Danės pakrantės ruožą perspektyvoje paversiantiems verslui ir gyvenimui patrauklia zona. 3,08 ha žemės sklypas Joniškės g. 3, anot projekto vadovo S. Plungės, bus mišrios paskirties – gyvenamosios statybos pastatų pirmuosiuose aukštuose numatyta komercinė veikla. Detaliojo plano rengėjai, ištyrinėję sklypo istorinę praeitį, sakė aptikę, jog jame kadaise veikė pirmasis Klaipėdos vandens malūnas. Pasitarę su Klaipėdos paveldo saugojimo visuomenine taryba, jie numatė galimybę atkurti vandens malūną, šalia kurio galėtų veikti viešbutis. Beje, projekte siūloma į naują, modernų statinį iškelti dabartinę Gelbėjimo stotį, o jos vietoje numatyti galimybę statyti visuomeninės paskirties objektą – galbūt vaikų darželį.

“Žuvėdra”: neaiškumai dėl miško

Teritorijų planavimo komitete dar kartą diskutuota dėl vaikų stovyklos “Žuvėdra” ateities. Žinia, šios teritorijos naudotojai pageidautų rengti detalųjį planą, kuriame būtų numatyta dalį stovyklavietės paversti gyvenamuoju kvartalu. Galimas trukdis tam – kuriamas Valstybinis miškų kadastras, kuriame ši teritorija traktuojama kaip miškas, nors iki šiol galiojančiuose dokumentuose – stovyklavietė taip nebuvo traktuojama. Klaipėdos politikų bus prašoma pritarti naujo detaliojo plano rengimo iniciatyvai. Anot Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K.Macijausko, tai neprieštarautų miesto nuostatoms dėl pajūrio juostos perspektyvų. Privačių investuotojų siekiui pradėti naują planavimo procedūrą prieštaravo Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Gružienė. Esą nereikėtų skubėti, kol neaišku, koks statusas šiai teritorijai bus numatytas Miškų kadastre. Vis dėlto komiteto narių balsų dauguma šis klausimas perduotas svarstyti miesto Tarybai. Esą delsimas niekam nebūtų naudingas.

Atliekų aikštelė ir garažas

Komiteto nariai pritarė didelių gabaritinių atliekų surinkimo aikštelės įrengimo (Plieno g.) detaliojo plano sprendiniams (projekto vadovas R. Gailius). Pritarta daugiaaukštį garažą Minijos ir Bijūnų gatvių sankirtoje ketinančių statyti investuotojų prašymui keisti detaliąjame plane numatytą statybos ribą.

Dalia Grikšaitė, LAS KAO atstovė spaudai

yra Kita
Klaipėdos uostui – papildoma teritorija keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūrai kurti