LNTPA inicijuotame susitikime „Klubas-4" su Ūkio ministerijos atstovais kalbėta verslui aktualiais klausimais tarp kurių - pramoninių parkų, verslo inkubatorių perspektyvos ir plėtra panaudojant ES lėšas, viešojo ir privataus sektorių partnerystė, teisėkūros klausimai. Ūkio ministeriją atstovavo viceministras Daumantas Lapinskas, Ministro visuomeninis konsultantas investicijų skatinimo klausimais Tadas Jagminas, Investicijų ir valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėjas Marius Umbražiūnas.
LNTPA direktorė Dalia Bardauskienė susitikimo pradžioje atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu didesnis dėmesys skiriamas užsienio investuotojams, tuo tarpu vietiniai verslininkai pasigenda atviresnio ir geranoriškesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, kurios formuoja investicinę aplinką ir ją atveria arba priešingai - apsunkina galimybes veiklai, investicijoms, plėtrai. Asociacijos vadovė taip pat pažymėjo, kad nekilnojamojo turto plėtotojai turi daug potencialo kuriant ir prisidedant prie sėkmingos plėtros logistikos centrų, pramoninių parkų, verslo inkubatorių bei kitų visuomenei reikalingų objektų.
Ta proga LNTPA nariai supažindino Ūkio ministerijos darbuotojus su turimais projektais ir galimybėmis vystyti pramoninius parkus ir logistikos centrus. AB „Ogmios centras" Valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis pristatė „Ogmios" grupės logistikos, pramoninius ir daugiafunkcinius projektus, UAB „Skirnuva" generalinis direktorius Algirdas Stasiukynas kalbėjo tema „Alytus - pramoninis miestas". Savo pranešimuose verslininkai akcentavo, kad tinkamai panaudojant esamus objektus, jau pastatytą infrastruktūrą, o ne kuriant naujus pramoninius parkus, kaip „plyno lauko investiciją" galima žymiai pigiau, greičiau ir efektyviau realizuoti investicinius projektus. Jų manymu, ES lėšos dažnai naudojamos vienam tikslui - įsisavinimui, tačiau dažnai be aiškios perspektyvos, neįtraukiant vietinių verslininkų, kurie galėtų pasiūlyti nemažai patrauklių ir įdomių objektų ir užtikrinti jų efektyvų valdymą.
Ūkio ministerijos atstovai atkreipė dėmesį į pateiktą medžiagą ir paprašė pateikti sąrašą objektų, kuriuos po to galima būtų pristatyti ir pasiūlyti investuotojams. Viceministras Daumantas Lapinskas verslo atstovų pristatytus projektus įvertino kaip labai vertą dėmesio informaciją, kuri „plačiau atveria akis" apie vietinių investuotojų galimybes ir potencialą. Dėl to pasiūlyta glaudžiau ir aktyviau keistis informacija siekiant įtraukti vietinį verslą į valstybinės reikšmės projektus, kurie galėtų tapti patrauklūs visoms pusėms. Pasak LNTPA Valdybos nario Arvydo Avulio būtina partnerystė tarp viešojo ir privataus sektorių, tačiau ne deklaratyvi, o atvira, aiški, paremta ekonomine ir socialine logika, partnerystė, kuri skatintų darbo vietų kūrimą, taupytų valstybės lėšas, kurtų visuomenei reikalingus, kokybiškus ir kainai adekvačius objektus.
Viceministras domėjosi pramoninių parkų veiklos „istorija, biografija", kodėl susiklosčiusi gana sudėtinga pramoninių parkų plėtros praktika, kelianti nepasitenkinimą tiek iš verslo pusės, tiek iš visuomenės. Ministerijos Investicijų ir valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėjas Marius Umbražiūnas papasakojo susirinkusiems apie pramoninių parkų kūrimosi pradžią, informavo, kad pradžioje buvo numatyti 8 pramoniniai parkai, o šiai dienai susikoncentruota į 4 parkus (Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kėdainiai) ir 2 laisvąsias ekonomines zonas (Kaunas, Klaipėda). Jis pabrėžė, kad pramoninių parkų plėtroje pagrindiniu smuiku griežia savivaldybės, kuriose dažniausiai priimami politiniai sprendimai, o valdžių kaita labai įtakoja tokių objektų likimą. Ūkio ministerijos specialistai tikisi, kad parengtas Investicijų įstatymo projektas turėtų įvesti tam tikrą aiškumą apibrėžiant pramoninių parkų operatoriaus sąvoką. Jų teigimu, tikslas - savivaldybių kontroliuojamus pramoninius parkus atiduoti privačiam operatoriui. Klaipėdos LEZ`as pateiktas kaip sėkmingas tokio efektyvaus valdymo pavyzdys. Ministerijos atstovai kalbėjo, kad įstatymo projekto svarstymas Seime prasidės šį mėnesį, taip pat informavo, kad Seimo narys K.Daukšys yra užregistravęs pataisą prieš operatoriaus teisių suteikimą privačiai iniciatyvai.
Susitikime taip pat atkreiptas dėmesys į Verslo inkubatorių plėtrą, kuri taip pat verta kritikos dėl neefektyvaus valdymo. LNTPA Valdybos narys Arvydas Avulis pasiūlė ministerijos atstovams įtraukti vietinius nekilnojamojo turto plėtotojus ir tokiu būdu „atpiginti" verslo inkubatorių statybas, į kurias investuojami didžiuliai ES ir valstybės pinigai. Jis teigia, kad reikia išnaudoti tai, kas sukurta arba panaudoti vietinių verslininkų patirtį statant tokius objektus, kad valstybė dirbtinai „nekonkuruotų" su verslu, kuriančiu darbo vietas, o priešingai - galėtų tikslingai remti smulkų ir vidutinį verslą, padengiant dalį išlaidų, skirtų nuomai, buhalterinėms, ryšio ir kitoms paslaugoms. „Verslo inkubatoriai šiandien virtę biurų nuomos pastatais ir iškreipia normalią rinką", - kalbėjo asociacijos valdybos narys ir paragino ministerijos atstovus apgalvoti ir aptarti galimus efektyvaus verslo inkubatorių valdymo modelius.
Susitikime taip pat išreikštas susirūpinimas dėl iki šiol nepatvirtintos Gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtros koncepcijos ir „stringančių" viešojo ir privataus sektorių projektų, kurių „paleidimo" grafikai stipriai atsilieka. Ministerijos atstovas Marius Umbražiūnas informavo, kad koncepcija Ministro pirmininko A.Kubiliaus potvarkiu šiuo metu derinama su Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijomis. Jis informavo, kai bus suderinta ir patvirtinta koncepcija, iškart derinimui bus pateiktas jau parengtas Gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas.
Ministro visuomeninis konsultantas investicijų skatinimo klausimais Tadas Jagminas lėšų trūkumą įvardijo kaip pagrindinį stabdį, kad VVP projektai pradėtų judėti į priekį. Jis taip pat akcentavo, kad ministerijos neturi motyvacijos „atsikratyti" perteklinio turto ir jį panaudoti VVP projektams kaip finansinę injekciją, nes parduotas turtas pereitų ne į ministerijos, o Turto fondo dispoziciją.
LNTPA prezidentas Robertas Dargis diskusijos pabaigoje pabrėžė, kad valstybėje nėra kompleksinio ir sisteminio krašto valdymo, kairė nežino ką daro dešinė ir atvirkščiai. Pasak jo, šiandien daugiau klausimų nei aiškių atsakymų, kurių labai stokojama iš sprendimus priimančių valdžios atstovų. Jis teigiamai vertina, kad palaipsniui į valdžios institucijas ateina dirbti šiuolaikiškos vadybos ir vakarietiškos patirties pasisėmę darbuotojai, tačiau pažymėjo, kad pirmiausia būtina kreipti dėmesį į vietos rinką, vietos verslininkus, darbuotojus. Dėl to paragino plačiau atverti duris dialogui ir realiems darbams tarp viešojo ir privataus sektorių.
LNTPA