Kultūros paveldo kontrolė griežtėja

Šiais metais Kultūros paveldo departamentas, vykdydamas sugriežtintos kultūros vertybių kontrolės programą, patikrino apie 600 netinkamai valdomų paveldo objektų visoje Lietuvoje. Šios programos tikslas – įtikinti, o esant būtinybei ir priversti tokių objektų savininkus imtis priemonių, kurios neleistų jų valdomiems vertingiems statiniams sugriūti. Tokio turto valdytojams suformuluojami atitinkami reikalavimai, jų nevykdant – skiriamos baudos. Jeigu ir šie metodai nepadeda, tuomet apskaičiuojama paveldo objektui padaryta žala ir kreipiamasi į teismą.

„Suprasdami sudėtingas krizės sąlygas, mes nereikalaujame iš savininkų suremontuoti, restauruoti valdomus kultūros paveldo objektus. Tik skatiname juos tas vertybes apsaugoti nuo išnykimo, užkonservuojant iki geresnių laikų“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Tačiau netgi į tokius minimaliausius reikalavimus kai kurie kultūros paveldo objektų savininkai nekreipia jokio dėmesio. Praradus viltį su jais susitarti, paveldo vertybės bus perimamos valstybės. Kultūros paveldo departamentas jau bylinėjasi teisme dėl Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro nusavinimo. Kitados garsiam Rusijos reformatoriui P.Stolypinui priklausiusį dvarą 2001-aisiais įsigijo UAB „Lukta“. Su šia įmone siejamas politikas Viktoras Uspaskichas žadėjo paversti dvarą muziejumi. Deja, apsigalvojo ir paliko vertingą istorinį statinį likimo valiai, t.y., sugriūti.

Griežtinant kultūros vertybių būklės kontrolę, pro paveldo inspektorių akis nepraslys ir smulkesni aplaidumo faktai. Vienas iš netvarkingų paveldo objektų seniai badė vilniečiams akis pačiame sostinės centre, tai – pastatų kompleksas Vilniaus gatvėje, pažymėtas 22 numeriu. Apie jo tvoros avarinį stovį Kultūros paveldo departamentui pranešė susirūpinęs miestelėnas. Departamentui pareikalavus sutvarkyti tvorą, UAB „Senamiesčio ūkis“ informavo, kad jos avarinės būklės likvidavimo darbai jau pradėti ir bus užbaigti per du mėnesius.