Lietuvoje kultūros paveldo objektų suskaičiuojama per 17 tūkst. Iš jų yra 585 dvarai, kurie įrašyti į Kultūros paveldo registrą.
„Iki to skaičiaus „585“ per maždaug 15–20 metų 236 dvarai sunyko. Ir jie nyksta toliau. Pagrindinės to priežastys turbūt yra tai, kad žmonės nėra turtingi ir dvarų savininkai ne visi pajėgia restauruoti dvarus ir sutvarkyti taip, kad jie būtų priimtini visuomenei, kad jie būtų lankomi“, – LTV laidoje „Labas rytas“ svarstė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas A. Degutis.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje sutvarkyti dvarą ir jo aplinką, tinkamai pasirūpinti dvaru gali tik turtingi žmonės: veikiantis kompensavavimo už atliktus darbus mechanizmas reikalauja nemenkų pradinių finansinių išteklių.
„Finansiniai mechanizmai, kurie galioja Lietuvoje, neskatina restauruoti dvaro. [...] Yra kompensavimo mechanizmas už jau atliktus darbus. Ir mes kompensuojam po milijoną, po du kasmet – ne tik dvarams, bet visiems paveldo objektams.
Tačiau tas mechanizmas parodė, kad gauti kompensaciją yra tik turtingų savininkų prerogatyva. Nes pradžioje tu turi įdėti nemažą sumą pinigų [...].