Šiemet per 11 mėn. langų gamintojos UAB „Lanreta“ vieno lango kaina, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai ūgtelėjo 15%. Anot Genadijaus Loskutovo, įmonės direktoriaus, tai lėmė ne kilusios langų kainos, o klientų sąmoningumas – vis daugiau įmonės užsakovų renkasi brangesnius, o kartu ir kokybiškesnius bei patvaresnius langus.
Pernai, kai langų prekeivių rinkoje vis dar tvyrojo gili krizė, anot „Lanretos“ vadovo, kompanijai stiebtis padėjo sprendimas diegti naują langų sistemą.
„Lietuvoje konkurencija tarp langų gamintojų yra didelė ir kiekviena bendrovė stengiasi išsiskirti iš kitų. Mums pasisekė, kad naują medžiagą užpatentavusi Vokietijos bendrovė „Rehau“ suteikė „Lanretai“ teisę gaminti šiltus ir patvarius langus iš „Geneo“ profilio. Dabar, lyginant su kitomis keturiomis ar penkiomis Lietuvoje su šiuo profiliu dirbančiomis įmonėmis, rinkai tokių langų tiekiame daugiausia“, – komentuoja G.Loskutovas.
„Geneo“ langų profilių sistemą sukūrusi įmonė „Rehau“ gamybai naudoja ne plastiką, o patentuotą medžiagą iš pluošto junginių „Rau-Fipro“. Ši medžiaga naudojama ir gaminant lėktuvus bei lenktyninius bolidus.
„Geriausia šių langų profilių savybė ta, kad gaminant langą profiliui sutvirtinti paprastai nenaudojama plieno armuotė. Taigi, juose nėra ir šalčio tiltų, todėl šilumos per langus prarandama kur kas mažiau, langai labai tvirti“, – pasakoja G.Loskutovas.
Tvarkingai namuose ar biure sumontavus langus iš „Geneo“ profilių, lango šilumos perdavimo koeficientas (dar vadinamas U verte) gali būti 0,7–0,8 W/m2K, todėl, pagal numatytus standartus, jį galima montuoti net pasyviuosiuose būstuose.
„Sistema ne iš pigiųjų, jos kaina, lyginant su kitomis sistemomis, vidutiniškai 15-20% didesnė, tačiau klientai dažniausiai jau patys teiraujasi būtent „Geneo“ sistemos langų, – aiškina vadovas. – Dar nesulaukiame daug dėmesio iš žmonių, keičiančių langus butuose, bet individualių namų savininkai suvokia, kad, lyginant su standartiniais langais, šie pagal visus parametrus yra beveik dvigubai geresni. Didesnės investicijos į kokybiškesnius langus vidutinio dydžio namo savininkui atsiperka per 2-3 metus.“
Pašnekovas mini, kad daugiabučiuose dar retai ryžtamasi montuoti brangesnius „Geneo“ langų profilius, tačiau sostinės UAB „Vilmestos projektai“ jau baigia statyti pirmąjį daugiabutį Vilniuje, kuriame sumontuoti „Lanretos“ pagaminti langai iš „Geneo“ profilio,kurie pagal savo savybes tinka net pasyviam namui.
„Pasyvaus namo sąvoka yra labai plati ir langai sudaro tik nedidelę jos dalį. Tačiau pasyvaus namo idėja populiarėja. Šis projektas įdomus tuo, kad statybų verslui sunkiu metu statomas ne pigiausias būsto variantas, o brangesnis, bet vartotojui ekonomiškesnis namas, leisiantis būsimiems gyventojams gyventi ir šiltai, ir taupiau. „Geneo“ šiuo metu yra labiausiai šilumos energiją sulaikantis plastiko langų profilis, tinkantis pasyviems, žemos energijos namams“, – pažymi G.Loskutovas.
Pernai dirbusi nuostolingai, šiuos metus įmonė planuoja baigti pelningai, o apyvarta per šių metų sausį-lapkritį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 5%. Kitąmet, anot vadovo, apyvartą turėtų skatinti ne tik didesni langų iš „Geneo“ profilio pardavimai, bet ir nauja skandinaviško tipo langų sistema „Rehau Nordic-Design“.
„Sistema, su kuria dirbame jau keletą mėnesių, sukurta atsižvelgiant į klientų Skandinavijoje poreikius. Tai 120 mm gylio profilio sistema, tokį langą galima atidaryti į lauką“, – trumpai naują gaminį apibūdina G.Loskutovas.