Lietuvoje sėkmingai pritaikyta pasyviojo namo koncepcija

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos susitikime buvo nutarta, kad ES valstybių vyriausybės privalo parengti nacionalinius planus, kaip statybų sektoriuje sumažinti pastatų energijos sąnaudas beveik iki nulio, padidinti jų energinį efektyvumą ir pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius. Pakeitimai yra numatyti ir Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (angl. Energy Performance of Building Directive, EPBD).

Ką tai reiškia mums?

Tai išties labai ambicingas sutarimas, reiškiantis naują kokybinį šuolį visame sektoriuje. Tai rimtas iššūkis ir visai ES statybų pramonei. Juk artėjimas prie beveik nulinių energijos sąnaudų pastatuose reiškia, kad statytojams kartelė pakelta dar aukščiau, nei buvo kalbama iki šiol net ir diskutuojant apie pasyviųjų namų technologijas. Galime pasidžiaugti, kad pirmasis žingsnis žengtas ir Lietuvoje – suprojektuotas ir pastatytas pirmasis pasyvusis namas. Savaime suprantamas dalykas – kad pastato energijos sąnaudos būtų artimos nuliui, pirmiausia turime statyti tokius pastatus, kuriems šildyti žiemą ar vėsinti vasaros metu reikėtų labai mažai energijos, o tą trūkstamą energijos dalį reikėtų gauti iš atsinaujinančių gamtinių energijos šaltinių.

Kas yra pasyvusis namas?

Tai pastatas, kuriame energijos poreikis orui šildyti ir vėsinti yra labai mažas, o vidaus patalpose visais metų laikais būna komfortiškas mikroklimatas. Minėtini šie pagrindiniai pasyviojo namo kriterijai:

• komfortiškas vidaus patalpų klimatas palaikomas nenaudojant tradicinių šildymo ir (ar) vėdinimo sistemų;
• visose patalpose visus metus būna komfortiškas mikroklimatas;
• pastatui šildyti ir vėsinti sunaudojama ne daugiau nei 15 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui per metus;
• pastato energijos sąnaudos šildymo, vėsinimo, karšto vandens paruošimo ir buičiai reikalingos energijos poreikiams tenkinti, perskaičiuotos į pirminę energiją, turi sudaryti ne daugiau nei 120 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui per metus.

Tokius mažus energijos sunaudojimo rodiklius galima pasiekti, jei pastatas yra reikiamai suprojektuotas ir pastatytas. Projektuojant taupiai energiją naudojančius pastatus, svarbu laikytis kelių pagrindinių principų.

1. Pastato atitvaros turi būti tokios, kad atiduotų ypač mažai šilumos į išorę:
durų, langų ir kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U≤0,8 W/m2K, visų kitų atitvarų (sienų, stogų, grindų) U~ 0,1 W/m2K.

t. y. esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp lauko ir pastato vidaus, per vieną valandą oras viduje pasikeičia ne daugiau nei 0,6 karto.

3. Kad būtų užtikrintas šviežio oro patekimas į pastatą, turi būti naudojama ypač efektyvi vėdinimo sistema su rekuperatoriumi, kurios šilumogrąžos koeficientas yra ne mažesnis nei 75 procentai. Projektavimo ypatumai Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip pastatas išdėstytas sklype. Jei įmanoma, reikia stengtis pietų pusėje įrengti didžiausius
langus (pagrindinį fasadą), kadangi pasyvusis namas šildomas ir panaudojant saulės energiją, patenkančią į pastatą per langus ar kitas skaidrias atitvaras. Tačiau, savaime suprantama, ne visada bus galima pagrindinį fasadą orientuoti į pietus. Tai nereiškia, kad negalima statyti pasyvaus namo su langais į šiaurę, tiesiog reikės ieškoti kitokių sprendinių, pavyzdžiui, įrengti dar geriau apšiltintas atitvaras. Be to, nevalia pamiršti ir saulės energijos nepageidaujamo poveikio pastato vidaus mikroklimatui vasarą. Reikia numatyti ir apsaugines priemones nuo saulės vasaros metu, kad patalpos neperkaistų. Balkonai, platūs karnizai, žaliuzės, pergolės yra puikios priemonės nuo saulės kaitros.

Tik pradedant rengti projektą būtina bendradarbiauti su šildymo ir vėdinimo specialistu, konstruktoriumi ir specialistu, apskaičiuojančiu pastato šilumos nuostolius bei šildymo energijos sąnaudas pagal specialią pasyviojo namo programą (angl. Passive House Planer Program, PHPP). Pastato atitvaros projektuojamos priartėjimo būdu, kad būtų išnaudotos visos ekonomiškai priimtinos priemonės šilumos nuostoliams mažinti.

Projektuojant pasyviojo pastato atitvaras reikia siekti, kad jos prarastų kuo mažiau šilumos. Kitaip tariant, visas pastatas turi atsidurti šilumos izoliacijos apvalkale, o langai ir durys turi būti ypač energiškai efektyvūs, geriausia rinktis specialiai pasyviesiems pastatams sukurtus gaminius. Savaime suprantama, kad sudėtingiausia suprojektuoti ir taisyklingai įrengti atskirus mazgus ar jungtis.

Pasyviajame name vėdinimo sistema naudojama ne tik šviežiam orui tiekti į pastatą, bet ir pastatui šildyti. Šildymo ir vėdinimo specialistams bendradarbiaujant su architektu bei konstruktoriumi, galima suprojektuoti trumpesnius ortakius, o tai – irgi energijos taupymo dalis. Visi ortakiai turėtų būti montuojami šiltojoje pastato pusėje prieš vandens garų izoliaciją (arba oro barjero sluoksnį). Be to, reikia numatyti ir rezervinį pastato šildymą, kurio gali prireikti tam tikromis sąlygomis. Tai gali būti bet kokia ekonomiškai pagrįsta šildymo sistema.

Pirmasis Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pasyvusis namas

•  Efektyvi išorinių atitvarų izoliacija: išorinės sienos iš keraminių plytų mūro apšiltintos 35 cm storio akmens vatos sluoksniu, stogas – 50 cm storio akmens vatos sluoksniu, grindų šilumos izoliacijos sluoksnis – 40 cm akmens vata. Šitaip pasiektas itin žemas atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U: sienos – 0,11 W/m²K, grindų – 0,1 W/m²K, stogo – 0,07 W/m²K.
• Šviežiam orui tiekti į patalpas panaudotas pasyviesiems pastatams skirtas rekuperatorius, kurio naudingumo koeficientas ≥82 procentai. Kaip rezervinis įrengtas dujinis šildymas. Namo perimetru grindyse paklotas tik vienas grindinio šildymo vamzdelis.
• Taip pat didelis dėmesys skirtas šio namo langams. Daugiau nei 50 proc. į pietus atsukto pagrindinio fasado sudaro stiklas. Toks didelis langų kiekis galimas dėl to, kad buvo naudojami specialiai pasyviesiems namams skirti langai: trijų stiklų paketas ir svarbiausia – į rėmą įlieta speciali šilumos izoliacinė medžiaga. Šių langų šilumos perdavimo koeficientas vos 0,79 W/m²K.
• Kitas svarbus aspektas – apsauga nuo per didelės saulės kaitros vasarą. Pirmajame Lietuvoje pasyviajame name pasirinkta saulės patekimą riboti žaliuzėmis – vasarą jas galima užstumti ant langų, bei pergolėmis, leidžiančiais skaidyti spindulius tam tikru kampu ir saulei esant aukštai (vasarą). Šitaip pastatas apsaugomas nuo perkaitimo, o rudenį ir žiemą, kai saulė būna žemai, pergolės nebetrukdo saulei šildyti patalpų.
• Išmatuotas namo oro skverbties koeficientas n50= 0,4 1/h. Vadinasi, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp lauko ir pastato vidaus, per vieną valandą oras viduje pasikeičia 0,4 karto. Tai patvirtina, kad statybos darbai atlikti itin kokybiškai.

Sertifikatais patvirtinti energiniai rodikliai

Lietuvoje pastatytas pasyvusis namas patvirtina, kad ypač energetiškai efektyvų pastatą galima pastatyti paprastomis priemonėmis, naudojant rinkoje siūlomus produktus. Prižiūrėti tokį namą labai paprastai o gyvenimo komforto lygis jame itin aukštas.

Be to, pirmasis Lietuvoje suprojektuotas ir pastatytas pasyvusis namas griauna mitą, kad pasyvieji namai turi būti su labai mažais langais, kad architektūrinės raiškos priemonės labai ribotos. Mūsų tikslas ir buvo parodyti, kad ir pasyviojo namo architektūra gali būti panaši į įprastinio lietuviško namo, o papildomos energinio efektyvumo ypatybės leidžia pasiekti puikų rezultatų.