Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas perspėja, kad Seimo Darbo partijos frakcijos siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą įteisinant galimybę dvejus metus nevykdyti būsto paskolos grąžinimo įsipareigojimų, turės didžiulių neigiamų pasekmių šalies ūkiui ir teisinei aplinkai.
"Pataisa turės skaudžių pasekmių ne tik kreditų gavėjams ir kreditoriams, tačiau ir atvers galimybes piktnaudžiavimams", - sako S. Kropas.
Lietuvos bankų asociacija ragina Seimą labai atsakingai pasverti visus šio įstatymo pakeitimo argumentus, visus pliusus ir minusus, įvertinti visas neigiamas jo pasekmes ir kilsiančias problemas bei kaštus, atsirasiančius, jei įstatymas bus pakeistas.
"Šis siūlymas žalingas visiems, o pirmiausia pačiam asmeniui, kurio interesus tariamai norima apginti - juk siūloma pataisa nepagerintų gyventojo, paėmusio paskolą ir turinčio laikinų finansinių sunkumų, padėties. Priešingai, dėl per 2 metus susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma", - argumentuoja S. Kropas.
Be to, pasak jo, priėmus šią pataisą būtų pažeista pati hipotekos instituto pagrindinė nuostata, kuria turto įkeitimas užtikrina paskolos grąžinimą. Nė viena kredito institucija negali rizikuoti indėlininkų pinigais ir be užstato skolinti didesnės sumos, t.y. skolinti neturėdama garanto. Pasiūlymas pažeidžia interesų balansą tarp skolininko ir kreditoriaus bei sukelia abejones dėl hipotekos, kaip įsipareigojimo priemonės efektyvumo.
Šios pataisos pasekmės būtų žalingos ir todėl, kad sudarytų palankias sąlygas nesąžiningiems piliečiams pasinaudojus ekonomikos sunkmečiu nevykdyti savo įsipareigojimų. Juolab kad nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti 2 metų terminas, nėra aptarta ką reiškia sąvoka "paskutinis" būstas: ar tai vieno kambario butas, ar, pavyzdžiui, užmiesčio namas su baseinu ir teniso kortais, kurio skolininkas nenori atsisakyti, nors finansinių įsipareigojimų jau kurį laiką nevykdo.
Asociacija stebisi, kad ši įstatymo pataisa pradėta svarstyti bankams savo veikla patvirtinus, jog turinčių laikinų finansinių sunkumų ir kartu su kredito institucijomis besistengiančių rasti abiem pusėm priimtinus sprendimus klientų iškeldinimą taiko tik kraštutiniais atvejais.
Pritarus siūlomai pataisai, kredito institucijoms nebetektų prasmės peržiūrinėti turintiems laikinų sunkumų kredito gavėjams kredito sąlygų, jos paprasčiausiai bus skatinamos kreiptis į teismą iš karto vos klientas uždelsia mokėti įmokas, kad kuo greičiau būtų teisiškai įformintas dvejų metų mokėjimų įšaldymas.
Asociacija pabrėžia, kad ši pataisa padidins paskolų kaštus, pablogins situaciją būsto paskolų rinkoje, vers bankus dar atidžiau vertinti kliento riziką, o kai kurios kredito institucijos gali būti priverstos svarstyti galimybę nebeteikti kai kurių paslaugų. Galiausiai šio sprendimo neigiamas pasekmes turės prisiimti ir valstybė.
Kovo pabaigoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Seime pabrėžė, kad nė vienas komercinis bankas skolininkų neišmes iš paskutinio būsto.
"Su visais bankais yra sutarta, kad nė vienas bankas neiškelia iš paskutinio būsto. Bankas nesuinteresuotas perimti butą ar namą, jis yra tik suinteresuotas atsiimti savo investuotus pinigus", - sakė R. Šarkinas.
Tuo tarpu Seimo Darbo partijos frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami atnaujinti Civilinio proceso kodekso pataisų, reglamentuojančių apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, svarstymą, nes teigia turį informacijos, kad bankų pažadai neiškeldinti skolininkų iš paskutinio gyvenamojo būsto neatitinka tikrovės.
"Po Reinoldijaus Šarkino viešo pareiškimo Seime, kad bankai neiškelia žmonių iš paskutinio būsto, gavau daug informacijos, paneigiančius šiuos žodžius. Man elektroniniu paštu rašė žmonės, kurie savo kailiu patyrė bankų savivalę - bankai vienašališkai keičia sutarčių sąlygas, varo žmones iš namų ir reikalauja iš karto mokėti visą paskolos sumą, net nesistengdami įsigilinti į skolininkų problemas ir geranoriškai ieškoti jų sprendimo būdų", - sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Pataisa, reglamentuojanti apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, ir siūlanti stiprinti įsiskolinusių asmenų turto apsaugą, Seimo posėdžių sekretoriate buvo užregistruota beveik prieš metus.
2009 m. gegužės 14 d. ją užregistravo Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas, Mečislovas Zasčiurinskas ir V. Gapšys.
Pasak "darbiečių", vėliau šios pataisos svarstymas buvo sustabdytas, nes bankų atstovai pažadėjo Seimo nariams, kad žmonės nebus iškeldinami iš paskutinio gyvenamojo būsto.
"Darbo partijos frakcijos susitikime su bankininkais ir bankų asociacijos vadovybe mums buvo pasakyta, kad tokios pataisos neturi prasmės, nes bankai neiškeldina žmonių iš paskutinio gyvenamojo būsto", - sako Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos bankų asociacija šioje situacijoje yra bejėgė, nes pati pripažįsta, kad "neturi galimybės ir neužsiima tarpininkavimu sprendžiant bankų ir jų klientų problemas".
"Atsižvelgdami į susiklosčiusią ekonominę situaciją ir padažnėjusius atvejus, kai dėl prarastų pajamų šaltinių už įsiskolinimus žmonių turtas yra parduodamas iš varžytinių, taip pat bankų asociacijos nesugebėjimą konstruktyviai bendradarbiauti su bankais dėl skolininkų neiškeldinimo iš jų būsto, kreipėmės į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, prašydami atnaujinti Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymą", - sako V. Gapšys.
"Darbiečiai" siūlo nustatyti dvejų metų terminą, per kurį teismo leidimu nebūtų išieškoma iš vienintelio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino įsiskolinusiems asmenims gyventi. Ši įstatymo nuostata galiotų ir tais atvejais, kai vienintelis butas ar gyvenamasis namas yra savanoriškai įkeistas imant kreditą iš banko ar kredito įstaigos, ir kreditorius reikalauja vykdyti neginčijamus įsipareigojimus.