Iššūkiai – tai vienas iš neatsiejamų sėkmingos įmonės veiklos elementų. Dalyvavimas pritaikant naujus produktus, dirbant naujose veiklos srityse ar itin dideliuose objektuose, būtent todėl darbas tampa įdomus. Bendrovė „Eugensa“, plėtodama savo veiklą, nuolatos žvalgosi naujų, neišbandytų veiklos sričių, taip didindama savo, kaip paslaugų teikėjos, patrauklumą rinkai ir kartu keldama darbuotojų kvalifikaciją, dirbdama itin specifiniuose objektuose. Prieš kelerius metus tokia specifine veiklos sritimi buvo vadinama Ignalinos atominė elektrinė, o šiandien įmonė intensyviai dalyvauja Lietuvos geležinkelių modernizavimo projektuose. Per trylika veiklos metų bendrovė tapo žinoma kaip patikima specialistė elektros, elektronikos ir automatikos, duomenų perdavimo, apsaugos sprendimų srityse, itin didelį dėmesį skirianti kokybei. Užmegzti kontaktai su užsienio partneriais leidžia rinkai pasiūlyti moderniausius sprendimus, o ilgametė darbuotojų patirtis užtikrina siūlomų sprendimų patikimumą. Apie darbo su „Lietuvos geležinkeliais“ specifiką
ir iššūkius kalbamės su UAB „Eugensa“ generaliniu direktoriumi Eugenijumi Voisiat.

 

Geležinkelių srityje dirbame jau ne pirmus metus, tačiau dideliuose sudėtinguose projektuose pradėjome dalyvauti prieš trejus. Tai itin specifinė sritis, taigi reikalingi atitinkamos kvalifikacijos inžinieriai ir darbininkai. Anksčiau dirbome įrengiant signalizacijos sistemas, apšvietimą, tiesėme elektros instaliaciją pastatuose. Tad pradėję nuo mažesnių projektų nuosekliai tobulėjome, įgijome patirties. Supratę, kad ši sritis mums įdomi, rinkome naujus specialistus, mokėme esamus. Galima sakyti, suradome naują veiklos nišą, o įgiję patirties galime lengvai įgyvendinti ir itin sudėtingus sprendimus. Nauja veiklos sritis suteikia daugiau žinių, tiek darbuotojams, tiek ir pačiai įmonei, juk nesinori kiekvieną dieną tą patį vinį kalti, reikia iššūkių, naujovių.

 

Mūsų įmonė buvo pasirinkta kaip patikimas rangovas įrengiant riedmenų automatinės kontrolės sistemas. Atlikome visus elektros instaliavimo darbus, tad turėjome naujai įrengti arba modernizuoti transformatorines pastotes, atvesti elektros kabelius, ryšio kabelius, įtaisyti visus ašių įkaitimą matuojančius automatikos įrenginius, o svarbiausia – visus elementus sujungti į vientisą, darniai veikiančią sistemą. Be to, gauti matavimo įrenginių duomenys turėjo būti perduodami į vietinę ir centrinę stotis. Riedmenų automatinės kontrolės sistema skirta būtent geležinkelių transporto saugumui stiprinti. Davikliai matuoja pravažiuojančio traukinio ašių įkaitimą, jei šis per didelis – būtina stabdyti arba lėtinti traukinį, kitaip gali grėsti nelaimė. Tai itin moderni šios srities saugumo priemonė, o dar prieš keliolika metų tokia pati diagnostika buvo atliekama rankiniu būdu. Paprasčiausiai traukiniui atvykus į stotį darbininkai vykdydavo vizualinę diagnostiką – patikrindavo, ar yra tepalų, padaužę specialiu kūju nuspręsdavo, ar traukinio ratai tinkamos temperatūros. Šiandien visa tai vykdoma automatiniu būdu, vos per kelias sekundes, o pastebėjus problemą sistema iš karto reaguoja pasiųsdama perspėjimo signalą. Dėl to labai svarbu atliekant darbus užtikrinti, kad visi elementai veikia darniai, tiek įkaitimą tikrinantys davikliai, tiek ryšys su stotimis, tiek signalizacijos sistema, perspėjanti apie problemas. Visoje Lietuvoje įrengta daugiau nei keturiasdešimt tokių kontrolės postų.

 

Dabar vykdomas itin didelis tiek savo apimtimis, tiek svarba geležinkelių infrastruktūrai projektas – „IX koridoriaus stočių kelių ilginimas“. IX koridorius – tai geležinkelio ruožas, einantis iš Kaliningrado į Maskvą ir kertantis Lietuvos teritoriją iš vakarų į rytus. Šis projektas apima dešimties geležinkelio stočių kelio ilginimo darbus. Tai būtų: Kyviškės, Kaišiadorys, Gaižiūnai, Radviliškis, Palemonas, Vilkaviškis, Kybartai, Vievis, Jonava bei Kazlų Rūda. Kam reikalingas stočių kelių ilginimas? Geležinkelių eismas sureguliuotas taip, kad priešpriešiais atvažiuojantys traukiniai prasilenkia tam tikrose stotyse. Anksčiau standartinis lokomotyvo ilgis buvo 700 metrų. Tobulėjant technologijoms, šiandien traukiniai yra galingesni, taigi gali tempti ilgesnius sąstatus. Tačiau per Lietuvos teritoriją ilgesnieji (dabar 1 000 metrų ilgio) traukiniai negali važiuoti, kadangi jie neturi galimybės prasilenkti. Vykdant geležinkelių modernizaciją kiekvienos stoties keliai yra ilginami iki 1 000 metrų. Norint tai padaryti nepakanka paprasčiausiai pratęsti bėgius, reikia įvykdyti visą stoties modernizaciją. Pakeisti elektros dalį, eismo valdymo sistemą, perstatyti šviesoforus, perkelti signalizaciją, įrengti apšvietimą. Iš tiesų, galima sakyti, stotis įrengiama iš naujo. Dešimties stočių modernizavimas užtruks pusantrų metų. Iki šių metų pabaigos būsime sutvarkę devynias stotis, o visą projektą pabaigti planuojame 2010-ųjų gegužės mėnesį.

 

Šioje srityje eismo visiškai sustabdyti savaitei ar dviem tikrai negalima, tad darbai turi būti vykdomi itin operatyviai, beveik minučių tikslumu, kadangi negalima sulaikyti eismo, negalima jam trukdyti. Vienos stoties perjungimas trunka maždaug septynias aštuonias dienas, darbuotojų komanda dirba keliomis pamainomis vien tam, kad sujungtų visus sistemos elementus į vieną visumą. Tačiau tai tik perjungimas, pasiruošimo, projektavimo, planavimo darbai trunka dar ilgiau. Vykdant perjungimo darbus visa stotis tampa valdoma rankiniu būdu, taigi būtina visą procesą suplanuoti itin tiksliai, pravažiuojantiems traukiniams išduodami specialūs leidimai, saugumo reikalavimai yra itin griežti. Geležinkelių modernizavimo sritis sudėtinga ir tuo, kad Lietuvoje nebeliko specialistų. Juk geležinkelio tiesimo darbai buvo vykdomi prieš daugiau nei trisdešimt metų, anuomet specialistai buvo atvykę iš Rusijos. Tad diegiant naujus įrenginius mums patiems reikia įdėti itin daug pastangų, surinkti specifinę tos srities informaciją. Nuolatos lankomės užsienyje vykstančiose geležinkelio parodose, stebime, kokios naujovės pasirodo šioje rinkoje, analizuojame, kaip galėtumėme pritaikyti Lietuvoje siūlomus sprendimus ir technologijas.

 

Geležinkelių modernizacijos procesas Lietuvoje vis labiau įsibėgėja, be abejo, tam įtakos turi ir Europos Sąjungos parama. Sistemos, kurias įrengiame, yra naujausios, moderniausios rinkoje. Visada užsakovui siūlome sprendimus, kurie orientuoti į ilgalaikę naudą ir, be abejo, funkcionalumą. Kaip pavyzdį galime paminėti apšvietimo stulpus – renovuojamose stotyse įrengėme stulpus su nusileidžiančiomis karūnomis. Tai reiškia, kad norint juos patikrinti ar pakeisti nebereikia lipti į trisdešimties metrų aukštį. Technologijos geležinkelių srityje nuolatos juda į priekį, o ir Lietuva prie tai taikosi. Geležinkelių sritis yra itin jautri naujovėms, kadangi jos nėra tiek laiko patikrintos, o saugumo klausimas yra visada svarbiausias. Siūlant naujoves reikia gerai atsirinkti, ar jos pasiteisins. Siūlydami naujus šviestuvus turime būti garantuoti, kad jų skleidžiamos šviesos srautas bus pakankamas, kad nepaliks neapšviestų ruožų, kadangi svarbus kiekvienas centimetras. Tai nemenkos investicijos, tačiau būtent taip Lietuvos geležinkeliai modernėja, planuojami kiti projektai, padėsiantys geriau vykdyti eismo valdymą, leisiantys gerinti visą infrastruktūrą. Ši rinkos dalis tuo ir įdomi, kad vis drąsiau atsiveria naujovėms, o kartu leidžia ir mūsų įmonei gerinti savo žinias bei didinti patirtį.

 

Ateities g. 2D, LT-08333 Vilnius,

tel.: (8 5) 232 8333, 210 2800, faks. (8 5) 232 8100,

el. paštas [email protected],
svetainė www.eugensa.lt