Jaunas belgų architektas Vincentas Callebautas sukūrė miestų ant vandens projektą, skirtą jo vadinamiems „ekologiškiems pabėgėliams“. Šių neįprastų statinių konstrukcija remiasi gigantiškos Amazonės tropinės vandens lelijos „Victoria Regia“ lapų išsidėstymu, apatinėje pusėje padengtų giliais latakais, kas įtakoja didelį konstrukcijos stabilumą ant vandens. Iš čia kilęs ir projekto pavadinimas „LILYPAD“ – plaukiojantis „ekopolis“ ekologiškiems pabėgėliams“. V. Callebautas kurdamas šį projektą bandė surasti pasaulinio vandenyno lygio kilimo problemos sprendimą. Kai po vandeniu atsidurs šiandien žmonių apgyvendinti rajonai, jų gyventojai galės persikelti į tokius autonominius „lilypadus“, kur bus galima ne tik gyventi bei dirbti, bet ir auginti žemės ūkio produktus bei gaminti energiją – net daugiau nei suvartos vienas tos „vandens lelijos lapas“.
Tokio miesto egzistavimo principas visiškai atitinka šūkį: „klimatas, biologinė įvairovė, vanduo ir sveikata“.
Viena „lilypadas“ apskaičiuotas 50 000 gyventojų bei skirtingiems floros ir faunos atstovams, kurie įsikurs aplink centrinę „lagūną”. Pastaroji atliks balasto vaidmenį, būtino viso statinio stabilumui, be to, joje bus kaupiamas ir lietaus vanduo. Maža to, šerdyje po vandeniu, įsikurs šio plaukiojančio miesto visuomeninis bei pramogų centrai.
Komplekse taip pat numatyti trys uostai ir trys „kalnai“, kuriuose įsikurs įvairaus pobūdžio komercinės įstaigos, kuriose dirbs, linksminsis bei apsirūpins viskuo būtinu „Lelijos“ gyventojai. Už jų bus sukurti žali laukai bei miško augmenija, suderinti su plotais, kuriuose bus auginamos įvairios jūrinės kultūros. Visi šie elementai suprojektuoti po gyvenamuoju „sluoksniu“ bei gatvių tinklu.
Pagrindine „lilypado“ statyboms naudojama medžiaga turėtų tapti plastiko audinys, padengtas titano dioksidu, pasižyminčiu efektyviu užterštumo sugėrimu iš atmosferos (veikiant saulės spinduliams).
Projekto autoriaus teigimu, tokio „ateities miesto“ vienu pagrindinių privalumų taps nulinis anglies išmetimas į supančią aplinką, o taip pat energijos gamybai naudojami visi įmanomi savaime atsinaujinantys šaltiniai: saulės kolektoriai, vėjo turbinos, potvynių energija, biomasė ir kt.