2011 rugpjūčio 23 d. įvyko Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Klubas 4 renginys - susitikimas su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, kuriame buvo aptartas banko parengtas Atsakingo skolinimo nuostatų projektas.
V. Vasiliauskas susitikime pabrėžė, kad parengtos nuostatos yra skirtos reglamentuoti kredito įstaigų ir privačių vartotojų - fizinių asmenų santykius, neliečiant verslo kreditavimo sferos. Banko valdybos pirmininkas pažymėjo, kad esminiai nuostatų reguliavimo punktai yra: 1) naujai išduodamų būsto paskolų ir įkeičiamo turto vertės (kainos) santykis (loan-to-value). Pagal nuostatas, jis negalės būti didesnis nei 85%. V.Vasiliauskas pateikė informaciją, kad šiuo metu Lietuvos bankuose išduodamos būsto paskolos ir įkeisto turto vertės santykis sudaro netgi mažiau - 82%, todėl ši nuostatų dalis artimiausiu metu reikšmingos įtakos skolinimo tendencijoms nedarytų. Lietuvos banko pirmininkas pažymėjo, kad panašūs santykiai nustatyti Švedijoje, Danijoje ir kitose išsivysčiusiose valstybėse. Asociacijos nariai pabrėžė, kad siekiant būstą padaryti prieinamu, ateityje reikėtų galvoti apie kompleksines rinkos skatinimo priemones (valstybės paramą būstą ketinančioms įsigyti jaunoms šeimoms ir pan.). Susitikime buvo išreikštas susirūpinimas, kad savo dalies finansavimui paskolų gavėjai, o ypač jaunimas, ekonominio būsto pirkėjai gali neturėti galimybių surinkti pakankamo lėšų kiekio, bei naudotis vartojimo ar greitųjų kreditų paslaugomis, taip dar didinant savo finansinius įsipareigojimus; 2) kredito grąžinimo įmokos ir asmens (namų ūkio) pajamų santykis (debt-to-income), kuris negali viršyti 40%. LNTPA nariai atkreipė dėmesį, kad šis kriterijus yra pritaikomas galbūt tik ekonominio segmento būsto pirkėjams. Nustatant maksimalų debt-to-income santykį yra apribojamos klientų su aukštomis pajamomis galimybės įsigyti brangesnį turtą, kadangi kredito brangiam nekilnojamajam turtui įmokos „atsimuša" į šias lubas. Pažymėta, kad klientai norėdami atitikti minėtą reikalavimą gali būti priversti paskolas imti ilgesniam terminui, o tai savaime suprantama lemtų kredito pabrangimą ir atitinkamai didesnes kredito įstaigų pajamas. Siūlyta svarstyti galimybę vietoje šio kriterijaus taikyti likutinę pajamų sumą, grąžinus kreditą, šį dydį dar papildomai indeksuojant arba numatyti lankstesnį šio santykio taikymą atskiriems būsto segmentams. Šiuo būtų pasiektas ir pajamų/kredito dydžio tvarus subalansavimas bei neužkirstos galimybės klientui rinktis savo finansines galimybes atitinkantį turtą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas sutiko, kad dėl lankstumo galima diskutuoti, tačiau pabrėžė, kad 40% santykis kaip pagrindinis orientyras turėtų išlikti, diskutuoti galima tik apie paskirus atvejus. Pasak V.Vasiliausko, išsprendus didesnes pajamas gaunančių asmenų problemą nustatant liberalesnį santykį, būtų atpalaiduoti varžtai ir „džinas išleistas iš butelio", o tai lemtų nuostatų neefektyvumą; 3) klientų informavimas. Nuostatomis siekiama sudaryti kuo palankiausias sąlygas vartotojui susipažinti su imamo kredito sąlygomis dabar bei ateityje, numatyti visus įmanomus kaštus ir geriausiu būdu pasverti savo kreditavimosi galimybes.
Susitikime pažymėta, kad taisyklės turėtų įsigalioti š.m. spalio 1 d., o kai kurie taisyklių straipsniai, aptariantys klientų informavimą - nuo 2012 m. vasario mėn. Susitikimo metu išsakytos abejonės ir dėl galbūt pernelyg ankstyvo nuostatų įsigaliojimo termino (spalio 1 d.), mat būsto rinka vis dar ne pačios geriausios būklės. Asociacijos nariai sutiko, kad nuostatos turėjo būti patvirtintos dar 2006-2007 m., prieš išsipučiant NT burbului. Lietuvos banko valdybos pirmininko nuomone, delsti neverta - kad ir vėl nebūtų per vėslai. Ypač turint omenyje, jog Nuostatos dabar reikšmingai rinkos neveiktų, nes komerciniai bankai taiko griežtesnius reikalavimus nei siūlomi Lietuvos banko, o Nuostatos tiesiog būtų instrumentas ateičiai.
Renginio dalyviai sutarė, kad asociacija, subendrinus išsakytas susitikime mintis, pateiks ekspertinę nuomonę dėl susitikime aptartų atskirų nuostatų formuluočių ir pasiūlymus, kaip juos būtų galima tobulinti. LNTPA ir Lietuvos banko atstovai sutiko, kad tokie susitikimai galėtų vykti ir ateityje aktualiais plėtotojams klausimais.
LNTPA