Klaipėdos senamiesčio specialiojo plano rengimas supriešino uostamiesčio specialistus. Kai kuriems užkliuvo padidinta vizualinės apsaugos zona.
Leidimus statyti išduodantys tarnautojai norėtų turėti daugiau laisvės priimant sprendimus, architektai teigia, kad nėra aiškaus reglamento, ką galima statyti, o ko – ne, taip paliekamos landos korupcijai, pranešė LTV „Panorama“.
Prūsijos laikų dvasia – išskirtinis Klaipėdos bruožas. Planinė gatvių struktūra, fachverko stiliaus pastatai bei išlikę XVII–XVIII amžiaus Klaipėdos tvirtovės fragmentai – senamiesčio vertybės, kurių apsaugą norima įtvirtinti specialiajame plane.
Tačiau Kultūros paveldo departamento užsakymu rengiamas planas suerzino Klaipėdos visuomenę. Nesutardamos visos suinteresuotos pusės teisybės ieškojo Kultūros ministerijoje.
Architektams užkliuvo padidinta vizualinės pasaugos zona. Klaipėdos pietuose į tokią zoną įtrauktas sovietinių daugiabučių kvartalas.
„Mūsų nuomone, kai kuriose vietose ji išpūsta, kai kuriose vietose galbūt per daug sumažinta. Bet netgi esmė būtų ne tame, kokio dydžio ta vizualinė apsaugos zona – 200, 500 ar 700 metrų. Tvirtinant dokumentą tiek visuomenė, tiek specialistai nori žinoti, ką bus galima daryti toje zonoje, ko negalima“, – kalbėjo Klaipėdos apskrities architektų sąjungos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
Paveldosaugininkai sako, kad detalų reglamentą, ką galima daryti apsaugos zonoje, pradės rengti po plano patvirtinimo ir tai truks dar 2–3 metus. Kultūros ministerija teigia, kad plano rengėjai prieš baigdami darbą turėtų atsižvelgti į kitų institucijų argumentus.
„Iš abiejų planų išeliminuota Danės upė, kuri yra miesto ir juo labiau – senosios miesto dalies ašis. Buvo išsakytos pastabos dėl ribos, kuri apima stalinistinę statybą, ar ten tiek reikėtų plėstis vizualinei apsaugai“, – teigė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė.
Kai kurios visuomeninės organizacijos, specialistai pritaria plano rengėjams ir sako, kad keisti ribų negalima, esą miestovaizdžio apsauga padidinta galvojant apie ateitį.
„Tikriausiai kada nors bus griaunami pokario metais pastatyti prastos kokybės, morališkai pasenę namai, ten bus statomi nauji, bet ten bus reglamentuota, kad šitie naujai statomi namai nedominuotų ir neužgožtų istorinio senamiesčio. Tai, mano supratimu, yra svarbiausia“, – tvirtino Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis.
LTV „Panorama