Panevėžio daugiabučio gyventojams vandenį šildys saulė

Saulės kolektoriai – ant daugiabučio stogo

Jei skaičiuotume, kad žmogus uždirba minimalų atlyginimą, o vien tik už šildymą sumoka keturis, penkis ar net šešis šimtus litų, kitiems reikalams, pripažinkime, iš atlyginimo lieka vargani trupiniai. Todėl išgirdę meteorologų įspėjimus apie šaltą žiemą daugelis krūpteli – vadinasi, ir už šildymą teks mokėti dar daugiau.

Tačiau kai kurie gyventojai neketina šią žiemą vėl gyventi susispaudę ir misti kruopomis. Vieno Panevėžio daugiabučio gyventojai ryžosi rimtiems pokyčiams. Centrinį šildymą jie ryžosi pakeisti dujiniu. O karštą vandenį gyventojams jau netrukus nemokamai tieks saulė.

Atsijungė nuo centrinio šildymo

„Gyvenome name, kuris neoficialiai, kalbant su meistrais, buvo vadinamas avariniu namu. Vadinasi, turėjome rinktis, ar namą remontuojame, ar žiūrime, kaip jis merdėja ir pamažu iš jo nieko nelieka“, - pasakoja Panevėžio daugiabučio gyventojų bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė.

Pirmiausia gyventojai nusprendė namą renovuoti - apšiltinti sienas ir atnaujinti vamzdynus. Tačiau nustėro sužinoję, kiek jiems kainuos pakeisti visiškai sudūlėjusią centrinio šildymo sistemą. Gyventojai suskaičiavo, kad jiems labiau apsimoka įrengti naują šildymo sistemą. „Kadangi mokėdavome net iki 7 Lt/kv. m. už šildymą, o gyvenome šaltuose butuose, natūraliai kilo mintis atsijungti nuo „Panevėžio energijos“. Atsižvelgėme ir į tai, kad ir už gyvatukus turėjome mokėti, kurie vasarą kaisdavo be jokios naudos“, - teigia B. Valkiūnienė.

Gyventojai tikina perėję tikrus kryžiaus kelius, kol jiems pavyko suderinti visus dokumentus, reikalingus atsijungti nuo centrinio šildymo. Tačiau viliojo nepriklausomybė nuo centralizuotos šilumos tiekėjų. Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis pastebi, kad tai, jog rinkoje atsiranda alternatyvių šilumos tiekėjų, yra teigiamas reiškinys. „Kuo daugiau šilumos tiekėjų - tuo didesnė konkurencija. O ji gimdo kokybę ir mažesnę kainą“, - tikina J. Antanaitis.

Dujomis šildytis pigiau

Panevėžio daugiabučio gyventojai vietoje centrinio šildymą nutarė įsirengti du didžiulius dujinius katilus. Suskaičiavo, kad šildytis dujomis šiek tiek pigiau. „Jei dabar „Panevėžio energijos“ gaminama kilovatvalandė kainuoja 21,6 ct, tai teoriniai skaičiavimai leidžia teigti, kad mums vėliau kilovatvalandė kainuos 15 – 16 ct“, - tikina B. Valkiūnienė. Gyventojai taip pat džiaugiasi dėl to, kad po renovacijos jie galės patys reguliuoti šilumą.

Dujiniai katilai name visu pajėgumu veikia jau antrą savaitę. Namo gyventojai kiekvieną vakarą nusileidžia į rūsį skaičiuoti, kiek šilumos energijos per dieną sunaudojo ir kol kas rodmenimis yra patenkinti. Šio daugiabučio gyventoja Ona Meilutė Dubenkova prisimena, kad anksčiau už vieno kambario buto šildymą žiemą kas mėnesį mokėdavo 240 – 260 Lt. Dabar pensininkė tikisi išsitekti su 100 litų.

Ant stogo įrengs kolektorius

Tačiau ties šiais pokyčiais panevėžiečių idėjos nesibaigė. Jiems šovė į galvą racionaliai išnaudoti pastato stogą - šilumos gamybai įdarbinti ir saulę. Jau pavasarį ant šlaitinio stogo bus įrengti 36 saulės kolektoriai. „Buvo kaupiama informacija. Įsitikinome, kad tai yra labai racionalu. Sakykime, visą vasarą galėsim šiltą vandenį gauti nemokamai. Šaltas vanduo bus pašildomas saulytės“, - pasakoja B. Valkiūnienė.

Panevėžio daugiabučio gyventojai skaičiuoja, kad per metus saulė pagamins apie ketvirtį visos reikalingos energijos. Nemokamai. Kad tai yra realu, sutinka ir mokslininkai. Jie teigia, kad užsienyje, ypač Vokietijoje ir Šveicarijoje, saulės kolektoriai puošia daugelį daugiabučių. Jie montuojami ir ant pastatų sienų, ir ant balkonų. „Yra atlikti skaičiavimai, yra užsienio šalių patirtis. Vertinant pagal saulės spinduliuotės intensyvumą, panašu, kad viskas veikia. Bent jau vasarą pastatas visiškai aprūpinamas karštu vandeniu naudojant saulės energiją. Pavasarį, rudenį irgi dalinai dengiamas saulės, žiemą saulės nepakanka, reikia turėti papildomą šaltinį“, - sako VGTU Pastatų energetikos katedros lektorius dr. Darius Biekša.

Skaičiuojama, kad trijų kambarių butui ši neįprasta renovacija kainuos apie dvidešimt šešis tūkstančius litų. Gyventojai dalyvauja renovacijos programoje, tad daugelį darbų valstybė finansuoja penkiolika procentų. Taip pat ir saulės kolektorių įrengimą.
 
Viktorija Zavistanovič

 
yra Kita
Panevėžio bendrovė „Skydmedis“ Norvegijoje statys daugiabučius