Plėtros prioritetai, privataus ir viešojo sektorių partnerystė gali užtikrinti pramonės parkų sėkmę

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva, dalyvaujant LR Ūkio ministerijos atstovams, lapkričio 12 d. surengta išvyka į Panevėžio miesto ir rajono savivaldybes. Darbinio renginio dalyviai apsilankė pramonės parkuose, logistikos ir daugiafunkciniuose centruose ir susipažino su verslo sėkmės istorijomis, išklausė ką investuotojams gali pasiūlyti miesto ir rajono savivaldybės, diskutavo apie plėtros perspektyvas. Panevėžyje sėkmingai dirba asociacijos nariai: „Ogmios centras", „PST investicijos", „Ober-hous".

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narių apklausos parodė, kad 2011 metais perspektyvu investuoti į viešą infrastruktūrą ir paslaugas, bei pramonės ir logistikos objektus. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorės doc. dr. Dalios Bardauskienės, statybų ir nekilnojamo turto sektorius per nuosmukį nukentėjo labiausiai didžiuosiuose miestuose. Mažesni, regioninės reikšmės miestai augimo metu buvo nepasirengę ir todėl dažnai aplenkiami.

Šiandien čia jau sukurtos sąlygos investuoti, vietos savivalda turi viziją, kur ir kokių investuotojų jiems reikia. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės pristatė galimybes investuoti į pramonės parkus, parodė kokio verslo laukia ir ką siūlo. Kalbėta ir apie privačius parkus: „Iki" logistikos centras, „Babilonas", „Adax" ir „Durapart" sukurtas pramonės parkas ir E67 Business Park. Pastarasis šiuo metu už skolas perėjęs į vieno banko nuosavybę, bet ateityje, verslininkų manymu, greičiau suras investuotojų nei savivaldybių pramonės parkai.

Dalyviai atkreipė dėmesį, kad užsienio investuotojai ateina ten, kur sėkmingai dirba vietos verslas. Kuriami viešojo sektoriaus pramoniniai parkai turi garantuotą finansavimą ir paskatas, todėl gali sukurti konkurenciją privačiam sektoriui. Privačios, rinkoje gerai žinomos nekilnojamojo turto vystymo kompanijos yra apkrautos mokesčiais, infrastruktūros plėtros reikalavimais, ilgu projektavimo procesu.

Dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio metropolyje suprojektuota milžiniška teritorinė plėtra. Pagal šiuo metu rengiamą specialųjį planą, numatyta papildomai urbanizuoti apie 9630 ha prie miesto apvažiavimo (1, 2 karto daugiau nei esama miesto teritorija!), nors esamuose verslo centruose nepanaudoti šimtai hektarų laisvų teritorijų. Tai nevaldomo „urbanistinio sprogimo" pasekmė, kuri neatitinka darnaus vystimosi principų, reikalauja daugybės naujos infrastruktūros, išsiurbia gyvybingumą iš miestų centrų ir neleidžia sukoncentruoti investicijų.

Siekiant pritraukti investicijas dėmesys turi būti skiriamas ir viešųjų erdvių aplinkos kokybei, kuri yra tarsi vietovės vizitinė kortelė. Panevėžio Miesto savivaldybei įteikta Darniosios plėtros akademijos padėka už nuolatinį Nevėžio pakrančių tvarkymą ir pritaikymą gyventojų poilsiui.

Svarstyta, kad valstybės politika pramoninių parkų ir logistikos centrų požiūriu turėtų keistis, daugiau atsižvelgti į ekonominę situaciją ir darnaus vystimosi principus. Situaciją galima suvaldyti koordinuojant valstybės, miesto ir rajono savivaldybių veiksmus, turint aiškius plėtros prioritetus ir užtikrinant viešojo bei privataus sektorių partnerystę.
 
LNTPA
yra Kita
Plėtrai į užsienio rinkas reikia tinkamo pasiruošimo ir patirties