Rūsių liekanas aptiko netyčia

Kretingos dvaro kieme aptiktos XIX ir XVII amžių rūsių liekanos.

Duomenų apie to laikotarpio dvaro buitį galintys suteikti archeologiniai radiniai galėjo dar ilgus metus išgulėti po žeme, nes aptikti buvo atsitiktinai – tiesiant šilumimę trasą.

Radinius tyrinėjantis muziejaus archeologas Donatas Butkus sako, kad iki šiol apie atitiktinai atrastus rūsius nieko nežinota, nors vos neatkasti jie buvo ir prieš daugiau nei 15 metų – ryšių linijos tada buvo paklotos vos 20 cm aukščiau archeologinio radinio.

XVII amžiaus liekanos, anot archeologo, yra akmeninis grindinys ir po juo buvusi patalpa – greičiausiai dvaro sanitarinė duobė su arkiniu nuolydžiu į upę.

Šalia atidengta ir XIX amžiui būdingomis plytomis išmūryta siena. Pažvelgę per ventiliacinę angą archeologai pamatė, anot jų, puikiai išsilaikiusius rūsius. Tačiau į juos patekti kol kas neįmanoma – rūsiai yra po XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje atstatytu dvaro rūmų pastatu.

Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė sako, kad rūsiai aptikti pačiu laiku, nes rūmų dalį, po kuria jie yra, šiemet ketinama remontuoti, tada tikimasi apžiūrėti ir juos.Archeologai taip pat rado nemažai buitinės keramikos šukių, muškietų kulkų, XIV amžiaus žiedą, sidabrinių monetų, tarp jų – Prūsijos kunigaikščio Alberto dinarą ir 1548 metais nukaldintą Žygimanto Augusto monetą.

Naują ekspoziciją, kurioje būtų eksponuojami naujausi dvarvietės radiniai, atidaryti ketinama kitais metais.
 
yra Kita
Rusijos tikinimu, Kuršių nerijos nacionalinis parkas Kaliningrado srityje nebus urbanizuotas