Prie šiaurinės Rygos centro ribos prisiglaudęs Skanstės rajonas anksčiau laikytas tinkamu tik ganykloms. Tačiau neseniai praūžusio ekonomikos ir statybų bumo metu miestas ir investuotojai pelkėtame, monotoniškai lygiame kraštovaizdyje įžvelgė potencialą centro plėtrai. Prieš 4 metus Estijos kompanija „Merks“ čia pastačiusi ledo areną mainais iš miesto gavo išskirtines teises 21 ha Skanstės teritorijos ploto kurti naują daugiafunkcinį centrą su verslo įmonių, bankų būstinėmis, viešbučiais ir daugiabučiais.
Naujoji Skanstė tapo architektūrinių konkursų poligonu: konkursai skelbti kiekvieno iš 7 naujų „Merks“ kvartalų urbanistinei koncepcijai sukurti, vėliau - pavienių pastatų projektams. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis Skanstės perspektyvos tapti patraukliu nauju miesto centru miglotos. Ne tik dėl abejonių sulaukti didelio masto investicijų: miestui neparengus kompleksinio viso rajono plėtros plano ar strategijos, Skanstės urbanistinė struktūra formuojasi nenuosekliai, ypač trūksta jungčių su Rygos centru.
Kvartalo tarp Skanstės, Arenos, J.Dalina ir J.Dikmana gatvių, kuriame vietą naujai būstinei pasirinko DnB Nord bankas, užstatymo koncepcija parengta pagal tarptautinės architektų komandos „Tadao & Lukševic“ konkursinius pasiūlymus. Architektai kvartalą nekukliai prismaigstė 10-12 aukštų laužytų formų biurų, gyvenamaisiais pastatais, tarp jų įspraustas daugiaaukštis parkingas. Pastatus laisvai išdėsčius kvartalo perimetru, tarp tūrių susiformavę plyšiai taptų natūraliais judėjimo ir vizualiniais koridoriais.
Kampe (ties Skanstės ir J.Dikmana gatvių sankryža) iškilusi nauja DnB Nord banko būstinė – pirmasis kvartalo pastatas. Pirmąja vieta konkurse apdovanoto Lietuvos architektų („Ambraso architektų biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Mindaugas Reklaitis, Monika Sriubaitė) projekto koncepcija buvo įgyvendinta be esminių pakitimų.
Nepasidavę planuojamai kvartalo erdvinės struktūros emocingai ekspresijai, architektai pasirinko paprastą, racionalią stačių kampų geometriją. Banko pastatą sudaro du statmenai vienas kito atžvilgiu pasukti 11 aukštų stačiakampiai tūriai, sujungti stogo plokštuma, o vertikaliai sukabinti stiklo šerdimi, skirta komunikacijoms.
Priešingai klasikinei urbanistinei tradicijai sankryžą pažymėti tūriniu akcentu, DnB Nord banko pastatas kvartalo kampą pabrėžia tuštuma, susiformavusia tarp abiejų korpusų ir stogo. Išskirtinė pastato detalė - masyvi viršutinio aukšto konsolė - aiškiai apibrėžia erdvės parametrus ir integruoja ją į pastato struktūrą, tačiau tuo pat metu šis „prieškambaris“ suvokiamas ir kaip Skanstės gatvės prieigų elementas. Priartėjus prie pastato, impozantiškoje pastogės erdvėje humaniško mastelio skalę įveda šviesi lakoniška įėjimo stoginė.
Įtraukto kampo kompozicija, žvelgiant į pastatą iš toliau, veikia kaip piltuvas, siurbiantis dėmesį ir srautus vidun. Solidus, monumentalus, o kartu kviečiantis įvaizdis sukurtas ne tik erdviniais, bet ir spalvos, medžiagiškumo sprendiniais. Griežtos formos tūriai „aprengti“ juodu matiniu akmeniu. Siauros horizontalios langų juostos, suraižiusios fasadų plokštumas, veikia kaip grafinis elementas ir neardo masyvaus, vientiso bloko įspūdžio. Įėjimo erdvę įrėminantys fasadai dengti ištisine perregimo, vidų eksponuojančio stiklo siena. Nuo sankryžos bankas suvokiamas lyg tamsus, kietas, uždaras kiautas, atsukęs nugarą už savęs esančiam kvartalui, o skaidrų, šviesų vidų svetingai atvėręs gatvei. Šis tekstūros ir temperatūrų kontrastas itin ryškus tamsiu paros metu, pastate įžiebus apšvietimą.
Pasirinkus aiškią, paprastą pastato formą ir struktūrą, reprezentatyvus, įsimenantis banko pastato įvaizdis sukurtas nedarant jokių kompromisų funkcionalumo sąskaita. Pasak A.Ambraso, banko „Swedbank“ būstinės Konstitucijos prospekte Vilniuje projektavimo patirtis pamokė, jog ekspresyvios, netaisyklingos formos sunkiai suderinamos su racionalia banko, kaip įstaigos, darbo ergonomika, kurios prioritetai – taupus, funkcionalus erdvės naudojimas.
Dviejų korpusų su atskirais įėjimais schema leido patogiai atskirti klientų ir banko administracijos darbuotojų srautus. Tūrius jungiantis stiklinis laiptinės ir liftų blokas naudojamas ir bankininkų, ir lankytojų, kuriems skirti pirmi 4 rytinio korpuso aukštai.
Patogi, laiko patikrinta biurų planavimo koncepcija (aukšto viduryje suprojektuotas aptarnavimo patalpų blokas, aplink kurį laisvai išdėstytos darbo vietos) į banko darbo schemą inovacijų neįnešė. Įspūdingam pastato įvaizdžiui adekvačių interjero erdvių nėra, todėl emocinis krūvis patekus į vidų priblėsta.
Šiandien dar sunku įvertinti naujojo banko pastato įtaką urbanistiniam kontekstui, kurio tiesiog..nėra. Vakarinėje Skanstės gatvės pusėje bankas kol kas vienintelis naujas pastatas, o aplinkiniai objektai išdėstyti pernelyg dideliu atstumu, kad su DnB Nord banko būstine sudarytų suvokiamą kompoziciją.
Jeigu bus įgyvendinti ambicingi investuotojų planai, pastatas bus integruotas į kvartalo užstatymą ir siluetu bei gabaritais neišsiskirs. Tačiau aštrus įvaizdis leidžia daryti prielaidą, kad net ir tuomet bankas išliks nešaižia, bet išsiskiriančia kvartalo architektūrine dominante.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Foto: Indrikis Stūrmanis
Žurnalas „Archiforma“