Alternatyvūs energijos šaltiniai ir energiją tausojantys sprendimai daugelyje Vakarų Europos valstybių propaguojami jau ne vieną dešimtmetį. Ka i kurios šalys šioje srityje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tad pasikeitimas informacija tampa itin svarbus siekiant paspartinti šį procesą tarptautiniu mastu. Vienas idėjų generavimo ir propagavimo būdų – tarptautinės konferencijos, kuriose valstybių atstovai, bendrovės ir atskiri vartotojai supažindinami su alternatyviais energijos šaltiniais, šios srities inovacijomis ir sėkmingai įgyvendintais projektais. 2009 m. spalį Kopenhagoje buvo surengta tarptautinė konferencija „Klimato kaita miestuose: susiduriame su didžiuliu iššūkiu, kaip pasiekti bendruosius Europos Sąjungos tikslus dėl anglies dvideginio mažinimo miestuose“. Konferencijos iniciatorės – tarptautinės organizacijos „Ža lieji Europos miestai“ (ŽEM, angl. „European Green Cities“ (EGC)) ir „Ekologiškų Europos gyvenamųjų namų tinklas“ (EEGNT, angl. „European Housing Ecology Network“ (EHEN)). ŽEM koordinuoja su klimato kaita susijusius ES projektus, skatindama miestų tarpusavio bendradarbiavimą. EEGNT, kaip tinklas, susiformavo 1993 m., sujungus kelias gyvenamųjų namų asociacijas, vietinės valdžios įstaigas, užsiimančias energijos taupymu ir kitais miestų ekologijos reikalais ES valstybėse. Abi jos įkurtos Da nijoje ir prioritetą teikia projektams savo šalyje, tačiau skatina informacijos mainus ir bendrus ES projektus.

 

Konferencijoje buvo aptartos energijos taupymo, aplinkos apsaugos, alternatyvių energijos šaltinių naudojimo temos, išanalizuoti sektini atskirų valstybių pavyzdžiai, skirta dėmesio ir vietinėms problemoms, su kuriomis susiduriama bandant įgyvendinti tokius projektus. Tarp daugiau nei šimto dalyvių būta svečių iš Čekijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos. Vieninteliai mūsų šalies atstovai buvo nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo įmonės „MG valda“ specialistai. Kalbamės su konferencijoje dalyvavusiu bendrovės projektų vadovu Kęstučiu Taletu.

 

Kokios svarbiausios temos aptartos konferencijoje?

Konferencijoje daugiausia dėmesio skirta alternatyviems energijos šaltiniams. Tačiau koncentruotasi ne tik į energijos taupymo temą, bet ir į anglies dvideginio išmetimo mažinimo siekius. Organizatoriai – ŽEM ir EEGNT – dirba su projektais, susijusiais su ekologiškais sprendimais. Jų veikla apima ir Daniją, ir kitas šalis. Ši konferencija organizuojama kas dvejus metus, siekiant supažindinti dalyvius iš įvairių šalių su šios srities naujovėmis, skatinti dalytis informacija. Konferencijoje bendraujama su ekspertais, pristatomi jau įgyvendinti projektai, padedantys gyventojams ir įmonių savininkams kiekvieną dieną taupyti energiją ir tausoti aplinką. Kartu iškeliamas ir anglies dvideginio išmetimo mažinimo klausimas, orientuojantis į bendrus ES keliamus tikslus. Kad dalyviai geriau susipažintų su įgyvendintais sprendimais, buvo organizuojamos pažintinės išvykos į konkrečius objektus.

 

Kaip labiausiai įsiminusį paminėčiau daugiabutį namą, vietinių vadinamą „Saulės namu“. Tai 1970 m. pastatytas daugiabutis, ant viso jo stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Jų pagaminama energija naudojama šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Svarbiausia, kad tai leidžia patenkinti ne tik šio pastato energijos poreikius, bet ir dar kelių greta esančių. Pastatas gerai žinomas visame mieste, bene kiekvienas sutiktas žmogus gali pasakyti, kur yra šis daugiabutis. Ir patys gyventojai didžiuojasi, kad gyvena aplinkai nežalingame būste. Saulės kolektoriai įrengti gyventojų bendrijos iniciatyva, pasinaudojus valstybės parama tokio tipo projektams. Be abejo, objektas tapo taip gerai žinomas todėl, kad apie jį buvo daug rašoma regioninėje ir šalies spaudoje, tačiau svarbu ir tai, kad gyventojai kasdieniame gyvenime, nekeisdami įpročių, pastebi, jog mažėja išlaidos energijai.

 

Kurias valstybes būtų galima vadinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimo Europoje lyderėmis?

Be abejo, kaip vieną tokių reikia paminėti Daniją, joje naudojami įvairūs atsinaujinantys energijos šaltiniai. Kadangi Danijos pakrantės ruožas itin ilgas, čia yra daug vėjo jėgainių. Saulės kolektoriai įrengiami ne tik ant pastatų stogų ar fasadų, bet sukuriamos tiesiog kolektorių plantacijos. Pavyzdžiui, pas mus laukuose auginami rugiai ar rapsai, o Danijoje – įrengiamas saulės kolektorių laukas. Visos Skandinavijos valstybės intensyviai ir ne pirmus metus naudoja alternatyvius energijos šaltinius. Lenkija ir Čekija šiuo metu šiai sričiai skiria itin daug dėmesio. Manau, kad sparčiausia raida šiuo metu vyksta rytinėje Europoje. Vėliau į ES įstojusios šalys alternatyvios energijos naudojimo srityje nuosekliai bendradarbiauja su vadinamosiomis senbuvėmis, taikydamos inovacijas savo šalyje mokosi iš jų pavyzdžių.

 

Su kokiomis naujovėmis buvo supažindinti konferencijos dalyviai?

Šiuo metu alternatyvių energijos šaltinių srityje orientuojamasi ne į naujovių kūrimą, o į jau esamų plėtrą ir tobulinimą. Pavyzdžiui, vėjo energija: būna dienų, kai vėjo jėgainės pagamina per daug energijos. Tokiu atveju perteklinė energija naudojama vandeniliui gaminti. Elektrolizės būdu iš vandens atskiriant deguonį ir vandenilį gaunama šiluma, naudojama karštam vandeniui ruošti. Taigi itin vėjuotomis dienomis vėjo jėgainė gamina ne tik elektros energiją, bet pritaikoma ir vandeniui šildyti.

 

Kiti patobulinimai gali būti vadinami tiesiog nedideliais, tačiau vis tiek prisideda prie energijos taupymo. Pavyzdžiui, šilumos tiekiamieji ir grįžtamieji vamzdžiai įrengiami vienas greta kito ir apvelkami izoliaciniu sluoksniu. Paprastai šilumą tiekiantis vamzdis yra šalia grįžtamojo, tačiau sumontavus pirmąjį apačioje grįžtamojo galima panaudoti šilumos nuostolius. Nors tarp vamzdžių ir yra termoizoliacinis sluoksnis, jis vis tiek praleidžia dalį šilumos. Kai viršuje yra grįžtamasis vamzdis, jis sugeria tuos šilumos nuostolius, kuriuos išspinduliuoja apatinis vamzdis. Taigi į sistemą sugrįžta šiltesnis vanduo ir jam pašildyti reikia mažiau energijos. Žinoma, tai smulkmenos, tačiau jos leidžia efektyviai panaudoti kiekvieną laipsnį.

 

Sugrįžtantis vanduo gali būti naudojamas ir nedidelių stadionų žemei pašildyti. Danijos klimatas panašus į Lietuvos, šaltų ir lietingų orų periodas gana ilgas, taigi lauko stadionai negali būti naudojami visus metus. Į šilumos tinklus grįžtantis vanduo naudojamas žemei išdžiovinti, užtikrinant galimybę žolei augti net ir šaltuoju metų periodu. Tai leidžia stadionu naudotis ne šešis, o net devynis mėnesius per metus.

 

Paprastai tokius projektus inicijuoja valdžia. Ar teko girdėti, kad jais domisi ir patys gyventojai?

Be valstybės skatinimo, informavimo ir paramos tokie projektai būtų daug sunkiau įgyvendinami. Tačiau Danijoje patys gyventojai rodo iniciatyvą ir tai pasakytina ne tik apie individualių namų sektorių. Jau minėtas „Saulės namo“ pavyzdys rodo, kad gyventojų bendrija gali imtis iniciatyvos taupyti neatsinaujinančius energijos išteklius, mažinti į aplinką išskiriamo anglies dvideginio kiekį ir taip mažinti išlaidas energijai. Danija ypatinga tuo, kad tokioje gana nedidelėje valstybėje veikia apie 450 bendrovių, tiekiančių šilumą. Be abejo, jos konkuruoja, gyventojams suteikia galimybę rinktis. Kadangi yra daug tiekėjų, terminas „centrinis šildymas“ įgyja kitą prasmę: namo ar namų komplekso gyventojai pasirenka vieną tiekėją, siūlantį jiems priimtiniausią variantą. Šitaip išvengiama ir kainų monopolizacijos. Net ir individualių gyvenamųjų namų kompleksai sujungiami į vieną šildymo sistemą, t. y. visas kvartalas turi vieną katilinę, iš kurios šildomi visi pastatai. Šildymas naudojamas nebūtinai deginant kietąjį kurą, derinami ir alternatyvūs energijos šaltiniai. Greta kvartalo gali būti įrengta vėjo jėgainė ar saulės kolektoriai. Tokių alternatyvių energijos šaltinių pasirinkimą skatina valstybė, skirdama subsidijas arba kompensuodama dalį įrengimo išlaidų. Taigi yra abipusis bendradarbiavimas, tiek gyventojų iniciatyva naudoti alternatyvių energiją, tiek valstybės parama šioms iniciatyvoms įgyvendinti.

Vertinant Lietuvą puikiai suprantama, kad mes dar esame alternatyvių energijos šaltinių taikymo „pradinukai“. Tikras faktas, kad Rytų Europos valstybės šiuo metu yra sparčiausiai besivystantis sektorius, vienoms šalims tai pavyksta greičiau, kitoms lėčiau. Į Lietuvą žiūrima kaip į posovietinę valstybę, kur atominės energetikos išpaikinti turėjome pigią energiją, taigi per daug neskaičiavome ir netaupėme. Ši situacija susiklosčiusi per dešimtmečius ir nesitikima, kad ji pasikeis per penkerius metus. Labai svarbus dalykas yra valstybės parama kompensuojant bent dalį įrengimo išlaidų. Tačiau šiuo metu alternatyvių energijos šaltinių plėtojimą Lietuvoje labiau remia ES nei pati Lietuva.

 

Šiuo metu itin aktuali sritis yra šildymas. Ieškant būdų, kaip mažinti jo kainą, vis dažniau svarstoma apie alternatyvius energijos šaltinius. Pavyzdžiui, šilumos siurbliai per pastaruosius penkerius metus gerokai patobulėjo ir išpopuliarėjo mūsų šalyje. Tačiau dažniausiai ši šildymo sistema įrengiama individualiuose namuose, o visuomeninės paskirties pastatai, prekybos centrai pamirštami. Šildymo išlaidos gali būti mažinamos ir įrengiant saulės kolektorius. Jų gaminama energija gali padėti iš dalies kompensuoti šildymo, vandens pašildymo ar bendruosius pastato energijos poreikius. Pastebima, kad svarstant alternatyvios energijos pritaikymo galimybes dažniau žiūrima ekonominės naudos, nei galvojama apie aplinkos taršos mažinimą. Tačiau ši nuostata turi tendenciją keistis, nuosekliai keičiantis visuomenės požiūriui ir jos informuotumui.

 

Tai rodo ir Klaipėdos miesto pavyzdys – sausio pabaigoje buvo patvirtintos šiukšlių perdirbimo gamyklos statybos. Deginant atliekas bus gaminama šiluma ir tiekiama Klaipėdos miestui. Taip bus patenkinama apie 20 proc. miesto energijos poreikių, o tai savaime susiję ir su šilumos kainos mažėjimu. Kituose Lietuvos miestuose taip pat svarstytos tokios elektrinės statybos galimybės, tačiau tai kol kas tėra planai. Tai jau rodo, kad remiantis užsienio valstybių patirtimi plėtojami nauji aplinkosaugos projektai, leidžiantys ne tik taupyti, bet ir rūpintis aplinka.

 

Tai projektai, kuriems reikia didelių investicijų, pavyzdžiui, lietaus vandens panaudojimas teritorijai laistyti. Pastebima, kad šios sistemos įrengiamos vis dažniau, tačiau tai tik paprasčiausias lietaus vandens pritaikymo sprendimas, taip pat jį galima panaudoti ir biurams valyti. Juk lietaus vanduo švarus, tai ne nuotekos, jam išvalyti tereikia filtro, surenkančio stambiuosius nešvarumus. Šitaip panaudodami lietaus vandenį galime gauti ne tik ekonominės naudos, bet kartu rūpinamės ir gamta, neeikvojame jos turtų be reikalo.

 

Pajūrio zonoje puikios galimybės panaudoti vėjo energiją. Klaipėdos, Palangos rajonuose jau yra įrengta ir veikia vėjo jėgainės. Palyginti su Danija, Lietuvos pajūrio ruožas yra daug trumpesnis, dėl gamtosaugos reikalavimų negalime vėjo jėgainių rengti Kuršių nerijoje, taigi vėjo energija negali būti labai intensyviai naudojama. Kita vertus, Lietuvos geografinė
padėtis pagal į žemę krintančios šviesos srautą yra tinkama plėtoti saulės energijos sektorių. Ši energijos rūšis dažniausiai populiarėja individualių namų rinkoje. Danijos pavyzdžiai, kaip saulės kolektoriai įrengiami ant daugiabučių namų stogų ar kuriant plantacijas laukuose, pas mus kol kas nėra pritaikyti.

 

Svarbus aspektas yra piliečių nuostata – dėl informacijos trūkumo susiformuojanti neigiama nuomonė vienu ar kitu klausimu. Visuomenei išreiškus pasipriešinimą, prieštaravimą, valdininkai, motyvuodami visuomenės poreikiais, nedrįsta vienų ar kitų projektų tvirtinti. Vėl paminėsiu Daniją: ten yra bendros taisyklės ir visuomenė negali per daug priešintis kai kuriems projektams. Dėl šios priežasties įgyvendintų projektų yra daug daugiau, o gamta nėra teršiama daugiau nei pas mus.

 

Kitas itin svarbus dalykas – valstybės skatinimas. Kitose valstybėse pati šalis remia, skatina šių projektų įgyvendinimą, tiek visuomeniniuose objektuose, tiek individualioje statyboje. Pavyzdžiui, žmonėms, savo namuose įsirengiantiems šilumos siurblius ar saulės kolektorius, valstybė finansuoja dalį išlaidų. Arba kitas atvejis: jei iš alternatyvių energijos šaltinių pagaminamos energijos yra per daug, perteklių galima parduoti valstybei. Pas mus to nėra ir tai didelis trukdis greitesniam atsinaujinančių energijos šaltinių populiarėjimui.

 

Ačiū už pokalbį,

 

Jau kelerius metus Lietuvoje diskutuojama atliekų deginimo tema, tačiau ši idėja itin sunkiai skinasi kelią. Trijuose didžiuosiuose miestuose svarstyti projektai dėl tokių elektrinių statybos, tačiau kol kas tik Klaipėdoje pavyko pereiti nuo projektų kūrimo iki realizavimo.

 

Sausio pabaigoje Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove „Fortum Heat Lietuva“ dėl atliekų deginimo gamyklos statybos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Naujoji jėgainė iš atliekų gamins energiją ir šilumą. Jų pakaks patenkinti daugiau nei 20 proc. miesto energijos poreikių, o tai lems ir šilumos kainos mažėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad deginant atliekas sukaupiama mažiau šiukšlių, taigi miesto sąvartynu bus galima naudotis ilgiau. Statybas planuojama pradėti šių metų spalį ir baigti iki 2013 m. pradžios.

 

Šiuo metu Europoje modernių atliekų deginimo gamyklų įrengta daugiau nei keturi šimtai. Šios srities lydere galima vadinti Prancūziją, turinčią net šimtą dvidešimt aštuonias. Daugelis termofikacinių elektrinių išsidėsčiusios Vakarų Europos miestų centrinėse ar gyvenamosiose zonose. Be to, atliekų deginimas vertinamas kaip ekologiška atliekų utilizavimo priemonė, daranti mažiausią poveikį aplinkai ir gamtą teršianti gerokai mažiau nei energijos gamyba iš iškastinio kuro.