Unikali bažnyčia turės tvirtesnį stogą

Šv.Onos atlaidais garsėjanti Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia Šakių rajone – vienintelis Lietuvoje išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės architektūros pavyzdys. Šiame išskirtiniame paveldo objekte pradėti stogo tvarkybos darbai. Juos finansuojantis Kultūros paveldo departamentas šiemet projektui skyrė 498 tūkst. litų. Restauravimas bus baigtas kitąmet, departamentui papildomai pridėjus dar 92 tūkst. litų.

Restauravimo projektą parengė valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“, projekto vadovė – architektė Audronė Lainauskaitė, o darbus atlieka UAB „Vidara“.

Griškabūdžio bažnyčia iškilo 1742-1743m. už Teklės Vyšniaveckienės lėšas. Kai parapija atiteko Naumiesčio karmelitams, jie čia įkūrė savo skyrių, o 1792-1796m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Pinigų tam anuomet skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. Pasak XIXa. viduryje šią bažnyčią aprašiusio kunigo Bonaventūro Butkevičiaus, Griškabūdžio bažnyčią statė dailidės, mokęsi Antano Tyzenhauzo įsteigtose amatų mokyklose. Jiems vadovavęs vietos ūkininkas Buragas ir vienuoliai karmelitai neturėjo išankstinių aprašų. Tačiau jiems pasisekė sukurti originalų ir profesionalų architektūros statinį.

Bažnyčios vargonus 1804-aisiais pastatė žymus Rytų Prūsijos meistras Georgės Adamas Neppertas. Tai vieni vertingiausių vėlyvojo baroko vargonų Lietuvoje. Bažnyčioje išsaugota daug meno kūrinių: sieninė tapyba, altorėliai, paveikslai, skulptūros. Vienas vertingiausių darbų – XVIIIa. italų mokyklos dailininko Simono Sorio paveikslas ‚Šventoji Trejybė“. Pastato lubos ištapytos architektūros motyvais, augaliniais ir geometriniais elementais.