Taip pat dviejų savaičių tyrinėjimų rezultatas – atidengti XVI–XVII a. akmeninių grindinių fragmentai, dalis XV a. medinių konstrukcijų sienos pilies mūrų išorėje.
Atliekant šiuos archeologinius darbus, į Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centrą nugabenti ir keli šimtai įvairių epochų radinių.
Pirminiais duomenimis, tai gali būti kelio pagrindas ir pastato dalys, tačiau į šiuos klausimus netrukus padės atsakyti išsamesni tyrimai“, – sako penkių specialistų grupei vadovaujantis archeologas Povilas Blaževičius.
Siekiant išsamiai įvertinti radinius, šiomis dienomis archeologinių tyrinėjimų vietoje bus imami mėginiai dendrochronologiniams tyrimams atlikti, rengiami detalūs rastų architektūrinių fragmentų brėžiniai ir fotografijos.
Jeigu viskas vyks sklandžiai, manoma, kad archeologiniai tyrinėjimai dar truks apie mėnesį, o vėliau bus paskelbtos ir padarytos išvados.
Pasak P. Blaževičiaus, šiuos tyrinėjimus atlikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų šiaurės vakarų korpuso išorėje nuspręsta dėl šioje vietoje planuojamų įrengti stiklinio vartų gaubto-vitrinos (per kurią šie radiniai bus matomi greta rūmų sienos) atramų. Šios teritorijos prieigos jau buvo tyrinėtos anksčiau, todėl šiemet išsamiai tiriamas tik vienas maždaug 30 kv. m plotas.
Atliekant ankstesnius tyrimus (1995–1999 m.) vakarinėje rūmų teritorijos dalyje buvo rasta ankstyvųjų XIV a. pradžios mūrinių statinių, pastatytų po Vilnios upės senosios vagos užpylimo, plečiant Žemutinės pilies teritoriją. 1996–1997 m. šioje vietoje aptikta ir medinių konstrukcijų, tačiau jos nebuvo išsamiau tyrinėtos.
Šie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologiniai tyrinėjimai, kurie pradėti liepos 26-ąją, šiemet yra vieni paskutinių.