Vilnius – laimingos visuomenės miestas

2010-2020 metų strateginiame plane numatoma paversti sostinę miestu, kuriame patogiai ir saugiai gyventų aktyvūs, draugiški, laimingi žmonės.

Naujoje miesto vizijoje numatomos keturios pagrindinės plėtros sritys kuriant kokybiškas gyvenimo sąlygas visuomenei, konkurencingą miesto ekonomiką, subalansuotą infrastruktūrą ir geresnę sostinės valdymo kokybę.

Pasak Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko, ankstesnis 2002-2011 metų Vilniaus strateginis planas buvo orientuotas į veržlią miesto plėtrą. „Tuomet atsirado Konstitucijos prospektas, dešiniojo Neries kranto centras, didieji sostinės prekybos centrai, aukštuminiai pastatai – pokyčiai vyko visame mieste. Tačiau veržlų statybų laiką pakeitė sunkmetis, teko koreguoti strategijos planą, taigi 2008-2009 metai buvo išgyvenimo strategijos metai“, – kalbėjo meras.

Pasak sostinės vadovo, kuriant 2010-2020 metų Vilniaus strategijos planą, siekta pasižiūrėti į miesto ateitį žmogaus – Vilniaus gyventojo akimis. „Mums patiko Rytų šalių vadinamasis „laimės indekso“ egzistavimas, kai žmogus gyvena saugiai, gali saugiai išleisti vaikus į mokyklą, kad jie gautų gerą išsilavinimą, kad patys patogiai nuvažiuotų į darbą ir grįžtų. Todėl atlikome keletą apklausų kartu su konsultantais“, – sakė V. Navickas.

Pasak vilniečių apklausą atlikusios UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovų, didysis iššūkis buvo siekiai maksimaliai gražinti miestą prasilenkiant su finansinėmis galimybėmis, todėl tikslus teko nuleisti žemiau, o galimybes – kilstelėti, kad miesto plėtra nestovėtų vietoje. Pasak plano kūrėjų, parengtas plano projektas bus po keleto savaičių pristatomas visuomenei, diskutuojamas, laukiama pasiūlymų, planas bus tobulinamas, o rudeniop jau tikimasi turėti politinį dokumentą.

Rengiant planą buvo apklausta pusė tūkstančio sostinės gyventojų apie miesto plėtros prioritetus ir problemas, atlikta ir ekspertų apklausa – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, darbo grupės narių.

Į klausimą, kuo labiausiai vilniečiai norėtų pasigirti po dešimties metų pristatydami savo miestą svečiams, atsakyta, kad architektūra ir paveldu, išsaugotu sutvarkytu senamiesčiu, taip pat tvarkingu miestu, jo kultūra ir pramogomis, žaliaisiais miesto plotais, patogiai sutvarkyta miesto infrastruktūra ir saugumu.

Svarbiausiais Vilniaus investiciniais projektais iki 2020 metų apklaustieji įvardijo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovaciją ir statybą, Vilniaus miesto aplinkkelių statybą, komunalinių atliekų tvarkymo efektyvesnę sistemą, poliklinikų pertvarką, parkų ir aikščių pritaikymą bendruomenės poreikiams, stovėjimo aikštelių plėtrą ir naujų statybą.

Iš Vilniaus veiklos prioritetų per ateinantį dešimtmetį respondentai išskyrė saugios gyvenamosios aplinkos užtikrinimą (nusikalstamumo prevenciją), miesto tvarkymą, miesto valdymo gerinimą, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą, tai pat turizmo paslaugų plėtrą ir verslo aplinkos sostinėje gerinimą.

Į klausimą, kokias svarbiausias tris problemas Vilniuje spręstų būdami miesto meru, apklaustieji atsakė, kad pirmiausia gerintų susisiekimą ir kelius, kurtų darbo vietas ir gerintų verslo aplinką, taip pat tvarkymų miestą ir gyvenamąją aplinką.

Tarp didžiausių sostinės problemų gyventojai įvardija susisiekimo ir transporto, miesto tvarkymo, bendras socialines ekonomines problemas ir komunalinių paslaugų kainas. Toliau seka saugumas (nusikalstamumas), miesto valdymas, pramogos ir užimtumas.

Vilniaus miesto meras V. Navickas sostinės strategijoje įvardija didžiausią savivaldybės veiklos barą – išsilavinimo suteikimą, infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas.

Primenama, kad Vilniaus dešimtmečio strateginis planas yra apibendrinta miesto vizija ir nenurodo konkrečių veiklos priemonių – jas numato Vilniaus mieste rengiami atskiri kultūros, švietimo, sporto, turizmo strateginiai planai. Taip pat teigiama, kad dešimtmečio planas gali būti koreguojamas pagal gyvenimo diktuojamas „išgyvenimo situacijas“ ir revizuojamas, pavyzdžiui, kas ketverius metus.

2010-2020 m. Vilniaus strateginio plano kūrimas kainavo 470 tūkst. litų, didžiąją lėšų dalį (85 proc.) skyrė Europos socialinis fondas.
 
yra Kita
Vilnius, Klaipėda, Druskininkai ir lietuviškos įmonės ieško investuotojų tarptautinėje MIPIM parodoje Kanuose