Vadinamieji žalieji pastatai šiandien jau nebe egzotiška keistenybė, o greičiau naujas statybos standartas. Aplinkos tarša, sparčiai senkantys žemės turtai, pastatų eksploatavimo išlaidos – tai ne vienintelės priežastys, skatinančios ieškoti būdų, kaip mažinti energijos suvartojimą pastatuose. Imama kalbėti ir apie rūpinimąsi savo gyvenama aplinka, mąstyti, kas bus paliekama ateities kartoms. Pasauliniame kontekste tokie pastatai tituluojami kaip ateities statyba, žalioji revoliucija. Remiantis Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos (World Green Building Council) ir statybų bendrovės „McGraw-Hill Construction“ publikuotais 45 valstybių statybų rinkų tyrimų rezultatais, iki 2013 m. žaliųjų pastatų rinka turėtų padvigubėt, palyginti su 2008-aisiais.

Lietuvos statybų sektoriuje darniųjų pastatų idėjos nėra visiška naujovė, tačiau negalima teigti, kad jos užima didelę rinkos dalį. Individualių namų sektoriuje energijos taupymo idėjos pradėtos įgyvendinti daug sparčiau nei komercinės paskirties objektuose. Tai pastebima ir vertinant Lietuvos statybų sektorių – šildymo siurbliai, saulės kolektorių gaminama energija, lietaus vandens panaudojimas, rekuperacinės šildymo sistemos. Visi šie elementai jau spėjo susilaukti pripažinimo ir nuosekliai populiarėja statant gyvenamosios paskirties pastatus. Praėjusių metų pabaigoje pastatytas ir pirmas pasyvusis namas Lietuvoje.

 

Komercinės paskirties pastatų sektoriuje padėtis kiek kitokia – žaliosios idėjos kelią skinasi daug lėčiau ir sunkiau. Praėjusių metų spalį Vilniuje buvo atidarytas pirmasis energijos vartojimo efektyvumo klasę A+ atitinkantis biurų pastatas. Jo žaliąją koncepciją atspindi ir pavadinimas – „Green Hall“. Tai pirmas tokio tipo pastatas tiek Lietuvoje, tiek ir visose Baltijos šalyse. Žvėryno mikrorajone, Neries upės pakrantėje įsikūręs 12 aukštų elipsės formos pastatas pastatytas SBA koncerno užsakymu. Projektuodami dangoraižį jėgas sujungė Lietuvos ir Danijos bendrovių architektai – Steenas Enrico Andersenas iš architektų biuro „PLH arkitekter“ ir Gintautas Blažiūnas iš įmonės „Archprojektas“. Beveik 11 tūkst. kv. m ploto stiklo fasado pastatas šiandien laikomas aplinkai nekenksmingų pastatų statybos pirmtaku Lietuvoje. Jis gerokai pakėlė komercinio tipo pastatų kokybės kartelę šalies statybų rinkoje.

Siekiant sumažinti pastato naudojamą energiją pakanka ir paprastų sprendimų, tokių kaip šiuolaikinio vėsinimo, šildymo sistema, geresnė šiluminė izoliacija, šilumos praradimą žiemą sumažinantys ar nuo saulės kaitros apsaugantys stiklai, apsauga nuo patalpų perkaitimo. Tačiau norint statinį vadinti žaliu reikia daug dauŽalieji biurai Lietuvoje: įrengtas pirmasis, ar bus daugiau? Vadinamieji žalieji pastatai šiandien jau nebe egzotiška keistenybė, o greičiau naujas statybos standartas. Aplinkos tarša, sparčiai senkantys žemės turtai, pastatų eksploatavimo išlaidos – tai ne vienintelės priežastys, skatinančios ieškoti būdų, kaip mažinti energijos suvartojimą pastatuose. Imama kalbėti ir apie rūpinimąsi savo gyvenama aplinka, mąstyti, kas bus paliekama ateities kartoms. Pasauliniame kontekste tokie pastatai tituluojami kaip ateities statyba, žalioji revoliucija. Remiantis Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos (World Green Building Council) ir statybų bendrovės „McGraw-Hill Construction“ publikuotais 45 valstybių statybų rinkų tyrimų rezultatais, iki 2013 m. žaliųjų pastatų rinka turėtų padvigubėt, palyginti su 2008-aisiais. giau dėmesio kiekvienam jo elementui. Kaip teigia „Green Hall“ architektas S. E. Andersenas, įsivaizduojama, kad žalieji sprendimai paprasčiausiai integruojami jau baigtame statyti pastate: „Bet taip nėra – idėja paversti pastatą aplinkai nekenksmingu reikia vadovautis nuo pat pirmųjų projektavimo žingsnių. Pastato pozicija sklype (saulės šviesos patekimas), jo fasadas, forma – visa tai jau yra pirmieji žingsniai, kuriant darniojo pastato projektą. Be abejo, tuo pačiu metu siekiama išlaikyti formos grakštumą, statinį priderinti prie vietovės, kuriame jis stovės. Šiuo atveju reikia nuolatinio visų objekto statyboje dalyvaujančių bendrovių bendradarbiavimo, tiek renkantis statybines medžiagas, tiek diegiant apšvietimo ar vėdinimo sistemas.“ Žaliųjų pastatų koncepcija paremta idėja, kad tokio tipo pastatai turėtų funkcionuoti nedarydami žalos aplinkai, tačiau neturėtų dėl to sukelti diskomforto ir juose dirbantiems žmonėms.

 

Darnioji statyba neturėtų būti siejama vien su mažu energijos suvartojimu – svarbu ir sukurti tinkamą darbo aplinką, užtikrinti geras akustines ypatybes, gaivų orą, natūralios šviesos patekimą. „Šalyse, kuriose žaliosios koncepcijos pastatai jau nėra naujovė, tokiose kaip Vokietija, Šveicarija ar Austrija, esu matęs tikrai prastų itin aukštu energijos vartojimo efektyvumu išsiskiriančių pastatų pavyzdžių. Vertinant energetikos aspektu, jie suprojektuoti tikrai žali, tačiau juose beveik neįmanoma dirbti – triukšmo lygis aukštas, neatsižvelgta į akustinius sprendimus. Čia išryškėja gebėjimo balansuoti tarp žalumo ir funkcionalumo problema – būtina atsižvelgti į kiekvieną elementą ir darnią jų tarpusavio sąveiką. Todėl įgyvendinant pirmą tokio tipo komercinės paskirties pastato projektą šalyje itin didelis dėmesys turi būti skiriamas kokybei, įvairiam žaliosios koncepcijos išpildymui – juk pastatas tampa tarytum tolesnės darniosios statybos plėtros šalyje pagrindu“, – sako S. E. Andersenas.

Žalioji biurų pastato „Green Hall“ idėja buvo tobulinta bendradarbiaujant danų architektų biurui „PLH Arkitekter“ ir projekto užsakovui koncernui „SBA“. Kaip teigia architektas S. E. Andersenas, konkurso esmė buvo ne suprojektuoti darnųjį aplinkai nekenksmingą pastatą, o pasiūlyti projektą, tinkamą būtent užsakovui priklausančioje teritorijoje: „Jo vieta pasirodė išskirtinė – upės pakrantė, dangoraižiais neapstatytas mikrorajonas, taigi tikslas buvo sukurti pastatą, dailiai įsiliejantį į esamą vietovę. Darnioji statyba – vienas esminių mūsų bendrovės veiklos tikslų, taigi ir projektą Lietuvoje siejome su žaliąja koncepcija. Gavęs pasiūlymą užsakovas susidomėjo galimybe įgyvendinti tokio tipo projektą, kuriame svarbus ne tik estetinis statinio patrauklumas, bet ir ryški orientacija į energijos vartojimo efektyvumą.“ Įgyvendindamas projektą danų architektų biuras dirbo su UAB „Vilniaus archprojektas“. Danų architektai patirtimi, gauta įgyvendinant žaliuosius projektus, dalijosi su vietos rinką išmanančiais specialistais, kurie padėjo danų idėjas pritaikyti prie Lietuvoje egzistuojančių statybos normų ir tendencijų.

 

„Green Hall“ žaliuosius sprendimus projekto vystytojas Tadas Dovbyšas apibūdina taip: „Yra du būdai, kaip pastatą paversti žaliu: vienas – gaminti energiją, kitas – ją taupyti. Atsižvelgus į Lietuvos klimato zoną, pasvėrus naudą ir kainą, kada tai turėtų atsipirkti, nuspręsta daugiau dėmesio skirti energijos taupymui. Galima sakyti, kad „Green Hall“ darnumas laikosi ant trijų dramblių – trijų energiją taupančių sistemų.

 

Visų pirma – dvigubas stiklo fasadas, antra – vidaus apšvietimo sistema, trečia – šaldymas ir vėdinimas. Šių sistemų derinys leidžia stipriai sumažinti išlaidas energijai ir patenkinti žaliesiems pastatams keliamus reikalavimus.“

Būtent fasadą galima vadinti bene svarbiausiu elementu, leidžiančiu užtikrinti gerokai mažesnį pastato energijos suvartojimą. Pastate pasirinktas dvigubas stiklo fasadas leidžia apsaugoti patalpas nuo perkaitimo, išorinis stiklas yra su specialia nuo saulės apsaugančia danga. Tačiau visą dieną krintantys spinduliai jį vis tiek įšildo. Kadangi fasadas dvigubas, sušildomas tik tarp langų esantis oras.

 

Pats išorinis fasadas nėra vientisas – kiekvienas stiklas vertikaliai pasuktas tam tikru kampu. Taip susidaro tarpai tarp atskirų stiklo elementų. Štai kodėl tarp langų sušildytą orą nupučia vėjas ir vidinis langas lieka vėsus. Kitas svarbus elementas – kiekvienas langas varstomas, taigi galima natūraliai vėdinti patalpas ir įleisti į jas šviežio oro. Dėl specialaus dvigubo fasado jis net vasarą bus vėsus ir gaivus.

 

Pasak T. Dovbyšo, dvigubo fasado pranašumai netruko atsiskleisti: „Praėjusią vasarą, kai pastate dar nebuvo įrengta vėsinimo sistema, nebuvo nuo saulės apsaugančių išorinių žaliuzių, o lauko temperatūra siekė 30 °C, pamatavome vidaus patalpų temperatūrą. Ji nepakilo aukščiau 21 °C, net pietuose esančioje pastato dalyje. Taigi fasado efektyvumą galiu paliudyti pats, ne vien remtis inžinierių skaičiavimais“, – pasakojo T. Dovbyšas.

 

Kitas nuo saulės kaitros apsisaugoti padedantis elementas – tarp vidinio ir išorinio fasadų sumontuota žaliuzių sistema. Ji valdoma automatiškai – ant žaliuzių įrengti specialūs davikliai, kurie reaguoja į saulės kampą ir kaitrą, šiems rodikliams keičiantis, keičiasi ir horizontalių žaliuzių pozicija. Taigi pastato fasadas padeda sumažinti išlaidas ne tik patalpų vėsinimui, bet ir patalpų apšvietimui, nes dieną be reikalo nenaudojamas dirbtinis apšvietimas.

Išlaidos apšvietimui sudaro nemažai eksploatuojant pastatą sunaudojamos energijos. „Dažnai šviesa naudojama be reikalo. Pavyzdžiui, saulę uždengė debesys, dangus aptemo ir dirbti pasidarė per tamsu – žmogus įsijungia šviesą. Debesims nuplaukus ir į patalpą vėl patekus pakankamam kiekiui šviesos, veikiausiai bus pamiršta išjungti šviesą. Taip pat ir didesnėse bendrose erdvėse – visi žmonės išėjo, šviesą išjungti pamiršo ir energija naudojama be reikalo. Tai, atrodo, smulkmenos, tačiau sudėjus jas į bendrą visumą paaiškėja, kad jų svarba tikrai nemaža“, – pasakoja T. Dovbyšas.

 

„Green Hall“ įrengtos modernios kompiuterizuotos apšvietimo sistemos – visi šviestuvai valdomi vienos sistemos, kiekvienas turi savo IP adresą ir gali būti programuojamas šviesti tam tikru laiku pasirinktu stiprumu. Taigi apšvietimu galima atskirti erdves – stipresnį apšvietimą nustatyti darbinėje zonoje, o susirinkimų ar poilsio erdvėse – silpnesnį, jaukesnį. Be to, įrengti davikliai fiksuoja natūralios šviesos patekimą – pagal tai sistema sprendžia, ar reikia apšvietimo. Judesio davikliai patalpose apsaugo nuo atsitiktinai paliktos šviesos – jei kurį laiką neužfiksuojama jokio judėjimo, ji išsijungia.

Trečiasis iš įvardytų „Green Hall“ dramblių – pastato šaldymo ir vėdinimo sistema. Visų pirma galimas natūralus vėdinimas. Kiekviename aukšte yra po 60 langų, tad gana neįprasta, kad kiekvienas jų varstomas, išskyrus pirmuosius du aukštus, kuriuose įsikūręs holas, ir vadinamąją pastato kepurę, kur įrengti kitokio tipo langai. Dėl dvigubos fasado konstrukcijos patenkantis oras nesudaro skersvėjo – dėl vertikalaus oro judėjimo tarp išorinio ir vidinio fasado oro srautas keliauja lubomis.

 

Šviežią ir vėsų orą patalpose užtikrina kiekviename aukšte įrengtos vėdinimo kameros. Taip vėsus oras šalčio sijomis gabenamas labai trumpu atstumu – ne daugiau 12 m, taigi jis nespėja sušilti ir jo nereikia iš naujo vėsinti. Taip pat įrengta sistema „Free-cooling“, kuri leidžia patalpas vėsinti bene veltui.

 

Jei lauko temperatūra ne aukštesnė nei 8 °C, orą viduje vėsina natūralus oras iš lauko, t. y. nereikia naudoti šalčio mašinų. Šie trys vėdinimo sistemos elementai – natūralus vėdinimas, šalčio sijos ir sistema „Free-cooling“ – leidžia gerokai sumažinti išlaidas patalpų vėdinimui ir vėsinimui.

Biurų pastato žalioji koncepcija išreiškiama pagrindiniais trimis elementais, tačiau svarbios ir kitos detalės, padedančios sukurti efektyvaus energijos vartojimo ratą. Pavyzdžiui, karštas oras iš pastato šildymo sistemų nėra paprasčiausiai išmetamas į lauką. Jis panaudojamas pirmuose dviejuose aukštuose naudojamam vandeniui šildyti (pirmoji pakopa – iki 35 °C). Kitas pavyzdys – liftai, kuriuose nėra iškvietimo mygtuko. Priėjęs žmogus turi pasirinkti, į kurį aukštą norės važiuoti. Valdymo sistema apskaičiuoja, kurį liftą geriausia siųsti, ir ekranėlyje nurodo, kuris atvažiuos. Taip ne tik apsisaugoma nuo nereikalingo energijos švaistymo, bet ir garantuojamas patogumas keleiviui.

 

Susipažinus su visomis pastate funkcionuojančiomis sudėtingomis sistemomis, kyla klausimas, ar jos nėra pernelyg sudėtingos jame dirbančiam žmogui. Tai lengvai paaiškina „Green Hall“ statybos techninės priežiūros vadovas Algirdas Karpavičius: „Sistema sudėtinga, tačiau ja naudotis paprasta. Yra vienas šviesos jungiklis, vienas patalpų temperatūrai nustatyti ir trečias – žaliuzėms pakelti arba nuleisti. Pastato valdymo sistema kontroliuojama iš vieno kompiuterio, yra ją prižiūrintis darbuotojas, tačiau prie jos prisijungti galima ir nuotoliniu būdu. Pats vartotojas neturi mokytis jokių sudėtingų operacijų, o nesklandumai gali būti patikrinami ir pašalinami net administratoriui nesant pastate.“

Šiandien pastatas jau išnuomotas, tačiau pagrindiniai nuomininkai – užsienio bendrovės. Net penkis pastato aukštus užima britų finansų grupė „Barclays“, Lietuvoje įsteigusi informacinių technologijų centrą. Tokią tendenciją S. E. Andersenas aiškina taip: „Užsienio šalyse aplinkos tausojimo ir ekologijos temos įvairiai plėtojamos ir bendrovių veikloje, taigi šios, ateidamos į naują rinką, daug dėmesio skiria ir tam, kokiame pastate įsikurti. Lietuvoje ši tendencija dar nėra tokia populiari, dažniau atsižvelgiama į nuomos kainą, nepatikliai žiūrint į numatomas mažesnes eksploatavimo išlaidas. Tačiau jau šiandien matoma, kad šis požiūris pamažu transformuojasi, o ryškesni pokyčiai, manau, išryškės rinkai vėl atsigavus“, – teigia architektas.

 

Būtent kaina dažnai iškeliama kaip argumentas, lyginant žaliuosius pastatus su įprastais. Tačiau T. Dovbyšas pastato pabrangimo klausimą linkęs vertinti platesniame kontekste: „Statybų bumo laikotarpiu statant pastatus svarbiausia buvo jų nedidelė kaina ir trumpas pastatymo laikas. Tačiau reikia pagalvoti ir apie ateitį, tolesnį jų eksploatavimą – energijos kaina kyla, numatoma, kad kils ir toliau. Taigi tokio tipo pastatų išlaikymas taps itin brangus ir nuomininkai ilgainiui supras, kad gal už nuomą ir mokama mažiau, tačiau energijos išlaidos gerokai didesnės, o darbo aplinka nėra tokio lygio, kokio galėtų būti biurų pastate, sukurtame vadovaujantis žaliąja koncepcija. Vykdant darniosios statybos projektus visų pirma žiūrima ne į trumpalaikį pelną, o į ateities perspektyvą – statydamas tokio tipo pastatą žinai, kad jis savo vertės nepraras ir po keliolikos metų.“

S. E. Andersenas, paklaustas, ką mano apie Lietuvos statybų sektorių, stengiasi būti taktiškas: „Nenorėčiau vertinti pastatų Vilniuje, tačiau kartais labai gaila, kad statant pastatus nebuvo įdėta daugiau pastangų siekiant užtikrinti juose dirbančių žmonių patogumą ar pritaikyti žaliąsias idėjas. Pavyzdžiui, verslo centras „Europa“ – aukščiausias dangoraižis Baltijos šalyse. Tačiau jį apžiūrėjus tampa aišku, kad pagrindinis tikslas jį statant ir buvo noras sukurti įspūdį – pastatas aukštas, tačiau fasadas iš vieno stiklo sluoksnio, taigi patalpas nuolat kaitina saulė. Palyginus biurų ir vestibiulio interjerą atrodo, kad daugiausia pinigų išleista būtent tam. Tiek daug galėjo būti padaryta – juk nereikia žengti didelių žingsnių. Ir nedidelės pastangos būtų davusios akivaizdžių rezultatų.“

 

Vertinant Lietuvą bendrame Europos darniosos komercinės statybos kontekste susidaro įspūdis, kad mūsų šalis gana stipriai atsilikusi nuo Vakarų valstybių. Pirmasis žalias projektas įgyvendintas tik praėjusių metų pabaigoje, šalyje nėra tokio tipo pastatus reglamentuojančių normų, o susidomėjimas rinkoje nors ir pastebimas, aplinkai nekenksmingų pastatų rinka tokia nedidelė, kad vargiai pastebima. Tačiau S. E. Andersenas nepritaria tokiam vertinimui: „Nemanau, kad Lietuvos statybų rinka daug atsilieka kad ir nuo Danijos. Galbūt jūs atsiliekate požiūriu į žaliąją architektūrą, gerokai mažesniu valdžios šiai temai skiriamu dėmesiu, tačiau turite daugybę gerų specialistų, kuriems nesvetimos darniosios statybos idėjos, susidomėjimas rinkoje taip pat juntamas. Ko aš nesuprantu, tai menkas valdžios domėjimasis šia tema – skatindama žaliųjų pastatų statybą ir sukurdama juos reglamentuojančias normas, šalis gautų iš to pastebimos naudos, ypač turint omenyje augančias energijos kainas.“

 

Nors projekto vystytojas T. Dovbyšas pastebi, kad rinkoje matomas didelis susidomėjimas „Green Hall“ projektu, tolesnis tokio tipo projektų plėtojimas šiuo metu sustojęs. Tam įtakos, be abejo, turi ir esama ekonominė padėtis. Aplinkai nekenksmingų komercinės paskirties objektų statybos perspektyvos Lietuvoje vertinamos optimistiškai – tikimasi, kad ateityje, atsigavus statybų rinkai, šie projektai užims daug didesnę rinkos dalį. Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos ataskaitoje numatytas 50 proc. augimas Lietuvoje gal ir nebus pasiektas, tačiau pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti.

Eglė Stočkutė