Daugeliui miestiečių namų idilė, su neatsiejamu jos elementu – židiniu, taip ir lieka svajone. Tačiau tikrai ne visiems. Kai kurie ryžtasi sunkumams, kad vėliau galėtų džiaugtis tradiciniu jaukumo elementu ir daugiabučio namo bute.
Toli gražu ne kiekvienas butas pritaikytas tam, kad jame būtų galima sumontuoti židinį. Pats svarbiausias elementas – dūmtraukis ir, be abejo, reikalavimai, kuriuos būsimo židinio savininkas privalo besąlygiškai vykdyti – dūmtraukis iš buto turi kilti tiesiai į stogą. Visi kiti būdai, pvz., kai dūmai nukreipiami į ventiliacinę sistemą, kategoriškai draudžiami. Todėl židinius galima sumontuoti visų pastatų viršutiniuose aukštuose, senamiesčio būstuose, kur tam tikslui buvo sukurtos angos dūmtraukiams bei šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose kompleksuose, kur pastarasis židinio elementas numatytas projekte.
Teoriškai židinį galima įsirengti net tuomet, kai gyvenate pirmajame daugiabučio namo aukšte, tačiau tam reiktų įkalbėti visus virš jūsų gyvenančius kaimynus leisti per jų butus pravesti dūmtraukį. Kaip manote, ar daugelis jų sutiktų kęsti remonto darbus bei atsisakyti papildomo kvadratinio metro ploto?
Tačiau ir pats paskutinis aukštas dar nėra garantija, jog jūsų būste židinys atsiras labai greitai. Kaip ir kitas dideles statybas, židinio įrengimą būtina suderinti su reikiamomis instancijomis. Namų židinio „įteisinimo“ technologija iš esmės panaši į buto perplanavimo suderinimą. Teks susitarti su kaimynais ir pagal priešgaisrinės saugos, higienos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, mechaninio atsparumo, saugaus naudojimo dokumentų reikalavimus parengti projektą. Reikalavimai norint įsirengti krosnį arba židinį išdėstyti „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėse” ST 8860237.02:1998 (žr. http://www.spec.lt/index.php?cid=428)
Tuomet, kai jums bus suteikti visi reikiami leidimai, kils kita užduotis – išsirinkti patį židinį ar krosnelę. Šiandien rinkoje pasirinkimas tikrai ne mažas. Tradiciniai židiniai būna uždari, pusiau atviri ir laisvai stovintys. Pirmasis montuojamas sienos masyve, todėl vienas svarbiausių jo privalumų tai, kad jis beveik „neatima“ erdvės. Tačiau sumontuoti tokius židinius galima tik statomuose namuose, sienų statybų metu.
Jau gyvenamame daugiabutyje galima sumontuoti pusiau atvirą židinį – jo dūmtraukis gali būti įkomponuotas sienos viduje arba šalia jos. Laisvai stovintys židiniai bei krosnelės, kaip taisyklė, įkurdinami patalpos viduryje, tačiau, specialistų teigimu, tam bendras jūsų buto plotas turi būti ne mažesnis nei 150 m². Atvirus židinius nesudėtinga pagaminti, tačiau jiems būtini papildomi įrengimai: jie montuojami ant apvalios arba kvadratinės aikštelės, pakeltos 35–50 cm virš grindų, o virš jų ant grandinių ar spyruoklių pakabinamas dūmtraukis.
Kokie bebūtų estetiniai bei funkciniai malkomis kūrenamų židinių bei krosnelių privalumai, visuomet teks susidurti ir su kita šio sumanymo puse – ganėtinai brangiomis montavimo, transportavimo paslaugomis, be to, vietos prireiks ne tik pačiam židiniui, bet ir kurui. Nepamirškite, kad toks židinys reikalauja nuolatinės priežiūros – teks valyti pelenus, patį dūmtraukį ir pan.
Norintiems išvengti minėtųjų nepatogumų, rinkoje šiandien siūlomi vadinamieji imitaciniai židiniai, kuriuose ugnis palaikoma ne malkomis, o specialiu dujiniu degikliu, aprūpinta automatinio valdymo sistema, o, kad ugnis nedengtų „plikoje vietoje“ tokį židinį papildo dirbtinės malkos. Šie židiniai itin tinka gyvenamuosiuose daugiabučiuose šildomuose dujomis, tačiau juos galima aprūpinti ir atskirais dujų balionais. Ir, be abejo, tokio židinio montavimui būtina gauti dujininkų sutikimą.
Kitas kompromisas – įsigykite elektrinį židinį. Tačiau romantikai turi būti pasiruošę tam, kad ugnis šiuo atveju bus paprasčiausias paveiksliukas, o ir elektros energijos pastarajam prireiks tikrai nemažai.