Ar šiuolaikines „belanges“ išgelbės spalvotas apšvietimas?

Išnagrinėjęs šviesos vaidmenį architektūroje XX a., amerikiečių architektas Louisas Isadore Kahnas pastebėjo, kad nuolat kintantis natūralus apšvietimas daro įtaką ne tik architektūros, bet ir pačios gamtos suvokimui, o net didžiausius kontrastus ar subtiliausius niuansus kuriančią saulės šviesą jau ne vieną dešimtmetį bandoma pakeisti pasitelkiant įvairias naujoves. L. I. Kahnas akcentavo, kad šiais laikais vis daugiau architektų tampa priklausomi nuo pirštu pasiekiamo jungiklio ir vis daugiau žmonių pasitenkina bei apsiriboja statišku apšvietimu.

Apie dirbtinio apšvietimo naujovę – spalvotą apšvietimą ir jo galimybes – kalbamės su UAB „Gaudrė“ direktoriumi Vladu Rinkevičiumi.

Kokia spalvoto apšvietimo istorija?

Pirmiausia pati spalva nėra materialios medžiagos ypatybė, spalva kaip spalva iš tiesų neegzistuoja. Pagal fizikos dėsnius medžiagoms būdinga ypatybė sugerti matomas kai kurių ilgių šviesos bangas, o kai kurių ilgių – atspindėti. Atspindimų ilgių bangas matome kaip spalvą, o pats matymas – smegenų veiklos rezultatas, vaizdinys, tai nėra realus pasaulis. Tas atspindimas bangas akis iššifruoja, paverčia elektros impulsais ir perduoda į smegenis, o smegenyse atkuriami vaizdai. Teisūs tie filosofai, kurie teigia, kad pasaulis egzistuoja tik tiek, kiek jį matome.

Spalvotos šviesos naudojimo istorija nelabai sena, jai apie dešimt ar penkiolika metų, ir ji susijusi su kompiuterių valdomais aparatais, elektronikos progresu. Tiktai išgauta maišant kelis atspalvius, šviesa atskleidžia ir demonstruoja visas gerąsias savo ypatybes, o statiška spalvota šviesa – daugiau reklamos dalykas, tačiau šį kartą reklama nėra mūsų nagrinėjamas objektas.

Kaip į spalvotą apšvietimą reaguoja žmogaus organizmas?

Vokiečių firma „Spektral“ spalvą pritaikė patalpoms apšviesti, siekdama atkurti natūralią šviesos spalvą Ryte šviesos spalva yra šilta – mėlyna, o vakaro žara raudona. Tai susiję ir su žmogaus bioritmais, nes mūsų organizmas pagal šviesos spalvą dalinai šifruoja tos akimirkos laiką, prognozuoja tolesnę savo veiklą Yra įvairių bioritmų, tačiau pagrindinis − paros ritmas. Nepaisantį šio ritmo žmogų, geriausiu atveju, gali pradėti kankinti miego sutrikimai, o kartais sukelia net vidaus organų vėžį. Tokios reakcijos susijusios su psichosomatinėmis ligomis, nes blogas apšvietimas nervina žmogų, jam ima skaudėti galvą, o tai sukelia kitokius negalavimus.

Tad firma „Spektral“ sukūrė kompiuterinę sistemą, palaikančią šviesos spalvą: tam tikromis „porcijomis“ maišant tris šviesos spalvas – raudoną, žalią ir mėlyną, (angl. k. red, green, blue – RGB principas), galima gauti bet kokią šviesos spalvą. Dėl aukštos kainos ši sistema pirmiausia buvo skirta tik bankininkams. Tačiau po kurio laiko atsirado pigesnių sistemų ir spalva pradėta naudoti kaip fasadams žaismingumo suteikiantis elementas.

1999 m. apšviečiant Vilniaus rotušę, buvo panaudotos dvi šviesos spalvos, po kolonomis esanti ertmė apšviesta geltona spalva, fasado plokštuma − baltai. Šiuo metu šviesos spalva pritaikyta pagal bioritmus.

Vokietijoje, Liudvigsburgo mieste, buvo pastatytas prekybos centras, kur viešose erdvėse: koridoriuose, kavinėse, holuose, dienos metu naudojama šaltesnė šviesos spalva, o vakare – mažesnis ir šiltesnių spalvų apšvietimas. Žmonės į tokią šviesą pradeda reaguoti kaip į vakarinę saulę. Kadangi taip atsižvelgiama į mūsų bioritmą, aplinka tampa labai humanizuota. Panaudota kaip dizaino detalė, spalvota šviesa tiesiog sukuria mums palankias sąlygas.

Dar vienas objektas – Medikų bendrijos biurų pastatas Berlyne. Kuriant jo interjerą, panaudoti šviestuvai leidžia pasirinkti norimą šviesos spalvą, šviečiančią aukštyn ir žemyn. Žemyn šviečia balta spalva, tokia, kokia reikalinga skaityti ir rašyti – darbui, o į lubas šviečia galima reguliuoti spalva, t. y. ji gali būti bet kokia, žmogus pagal nuotaiką spalvą tiesiog pasirenka.

Spalvoto apšvietimo privalumai ir trūkumai

Spalva, žmogaus sveikata ir savijauta yra susijusios. Dar tradicinėje kinų medicinoje ir indų ajurvedose minimas šviesos spalvos poveikis žmogui. 1975 m. fizikai atrado, kad žmogaus ląstelių lygyje spinduliuojama šviesa. Nepaaiškinama – fizikos priemonėmis galima fiksuoti žmogaus aurą, Rytų tikėjimuose tai vadinama čakromis. Taip pat apie spalvas kalba feng šui, bet daugiau kaip apie fizinius elementus: sienų spalvas ir pan., tačiau ir šį mokslą galima pritaikyti šviesos spalvai. Plačiausiai siūloma naudoti geltoną šviesą kaip ramybės spalvą.

Medicinoje užfiksuota, kad į viršų šviečianti, individualiai reguliuojama spalvota šviesa darbo vietoje panaikina blogo pastato „efektą“. Blogo pastato sindromas – kada tam tikroje vietoje esantys pastatai vargina žmones (šie greit pavargsta, pradeda skaudėti galvą ir pan.). Tai siejama su blogais pastatų laukais. Reguliuojama šviesa naikina ir kompensuoja blogo pastato sindromo įtaką. Įrengiant tokias sistemas, žemyn turėtų šviesti įprastos baltos lempos.

Fundamentaliems, solidiems objektams spalvota šviesa suteikia laikinumo įspūdį. Milano centre stovi didžiulė Sforcų pilis, kurioje italų architektai pritaikė spalvotą apšvietimą. Tai pamatęs Umberto Eco − vienas žymiausių šių laikų rašytojų ir istorikų – parašė labai piktą straipsnį, išspausdintą visuose pagrindiniuose Italijos laikraščiuose. Vėliau buvo pripažinta, kad tai netinkamas apšvietimas ir jis buvo išjungtas. Tokie objektai kaip pilys turi spinduliuoti amžinybę, išlikimo galimybę, o spalvota šviesa tarsi kaupia laikinumą. Galbūt įtakos turi ir tai, kad spalvotas apšvietimas dažniausias reklamose. Dienos metu tokia spalva nieko nereiškia, nes ji daug silpnesnė nei natūrali, tačiau pavyzdys su Sforcų pilimi įrodo, kad spalvą reikia naudoti atsargiai.

Spalvotas apšvietimas Lietuvoje

Spalvotas apšvietimas brangus – jis susijęs su elektroniniu valdymu, kompiuteriais, be to, mus riboja ekonomi nės galimybės. Šviesos spalvą rekomenduojame naudoti prekyboje – tokiu būdu sukuriama besikeičianti aplinka, žmogus intuityviai jaučia, kad juo rūpinamasi. O tai prekybininkams garantuoja didesnę apyvartą. Prekybininkams, norintiems akcentuoti kurią nors prekę, energetiniu požiūriu pigiau tai daryti norimą daiktą spalvotai apšviečiant (3–5 W galingumas), nei apšviesti jį balta, stipria šviesa (50–100 W). Mes įrengėme spalvotą apšvietimą prekybos centre „Ermitažas“, tai patalpai suteikė dinamikos – juk tokio tipo pastatai labai statiški, nekinta jų nuotaika. O panaudota šviesos spalva sukuria kintamumo efektą ir panaikina pastato nuobodumą. Iš pradžių bandėme spalvas sureguliuoti pagal tris zonas – sukurti kintantį spalvos ritmą. Užsakovas iš pateiktų kelių variantų pasirinko esamą. Per du metrus nuleidus lubas nuo tikrųjų lubų, buvo pakabinti stiklo lakštai, už kurių įtaisytos spalvotos lempos, valdomos skaitmenine reguliavimo sistema, suvartojančia maždaug 30–40 kW.

Ačiū už pokalbį.

Ieva Siminonytė-Putriuvienė

UAB „Gaudrė“
Ateities g. 10, LT–08303 Vilnius
Tel. (8 5) 279 6162
Faks. (8 5) 279 6163,
El. paštas [email protected]
Svetainė www.gaudre.lt

2005 m. Ruduo