Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos nariai, susitikę su LR Seimo nariu Vytautu Grubliausku, išsakė savo susirūpinimą dėl valstybės institucijų požiūrio į architektūrą, jos kokybę bei šią sritį reglamentuojančių teisės aktų kūrimą.
Pastarasis klausimas architektų bendruomenei itin aktualus. Pirmąkart per 20 Lietuvos nepriklausomybės gyvavimo metų rengiamas Architektūros įstatymas, tačiau ilgai lauktas dokumento projektas jau dabar vertinamas kontraversiškai ir abejojama, ar jis pasieks Seimą. Anot klaipėdiečių architektų, šio įstatymo projektą parengė Lietuvos architektų rūmai, tačiau jam patekus į Aplinkos ministeriją, prasidėjus svarstymams, pirminis variantas pakito tiek, kad autoriai jo jau nebeatpažįsta. Iš įstatymo projekto eliminuoti visuomenei itin svarbūs architektūrinę kokybę bei aplinkos darną užtikrinantys mechanizmai.
Analogiška situacija, anot susitikimo iniciatorių, buvo svarstant naujojo Teritorijų planavimo įstatymo koncepciją. „Kai dokumento projektas „praėjo“ visus ministerijos kabinetus, svarstymus su įvairiom suinteresuotom grupėm, mes buvom priversti jį kritikuot, vėl teikti siūlymus, kad į įstatymo projektą grįžtų svarbiausi dalykai. Deja, architektų balso niekas negirdėjo“,- sakė E. Andrijauskas. Jo nuomone, šiandieninė Lietuva yra statybininkų šalis. O jiems svarbu statyti daug, pigiai, bet kur ir bet kaip. „Pas mus nebeliko statytojų, kurių prioritetai – estetika, dermė, grožis“,-sakė jis.
LAS KAO valdybos nariai išsakė savo susirūpinimą dėl to, kad valstybėje nuo pat sovietinės sistemos žlugimo nesirūpinama architektūrine kokybe, vyrauja stichiški, siaurų interesų grupių diktuojami sprendimai. Taip dygsta gyvenamieji kvartalai, nepasirūpinus būtinos infrastruktūros sukūrimu. Taip be didesnių diskusijų su bendruomene ir architektūros profesionalais atsiranda visuomenei reikšmingi statiniai. Anot LAS KAO valdybos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, architektūrinė – urbanistinė kokybė Lietuvoje kol kas tik prastėja, o apie šią problemą viešai prabylantys architektai kaltinami noru susireikšminti, kelti savo vertę. Iniciatyvos keisti situaciją rengiant naujus teisės aktus nepramuša susiklosčiusio interesų „kiauto“, neranda atgarsio Vyriausybės institucijose, Seime.
Seimo narys V. Grubliauskas sutiko, jog parlamente labai mažai architektų, galinčių kompetentingai ir argumentuotai formuluoti šios srities problemas, todėl į įstatymų leidėjų rankas dažniausiai patenka ir įteisinami Aplinkos ministerijos tarnautojų paruošti projektai. Taip, anot uostamiesčio architektų, susiklosto paradoksali situacija, kai saujelė ministerijos tarnautojų formuoja visos valstybės politiką architektūros srityje.
Seimo narys pažadėjo glaudesnį ryšį su Klaipėdos architektų bendruomene, paragino aktyviau informuoti politikus apie vieno ar kito rengiamo teisės akto pasekmes, teikti savo siūlymus.
LAS KAO valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė paragino parlamentarus siekti, jog architektūros istorija taptų bendrojo lavinimo mokyklų programos dalimi. „Jeigu norime, kad visuomenė suvoktų, kas yra statybininkas, o kas tik statytojas, tokią visuomenę turime užsiauginti“,- sakė ji.
ww.architektams.lt