Atliekų priėmimo į skirtingų klasių sąvartynus kriterijų analizė

Atliekų problema aktuali nuolatos. Augant gamybos mastams susidaro vis didesni atliekų kiekiai. Nors pastaraisiais metais vis intensyviau diegiamos beatliekės ir švaresnės gamybos technologijos, tačiau kolkas gamybos ir vartojimo proceso metu atliekų visuomet susidaro. Jų tvarkymas – vienas svarbiausių aplinkos apsaugos prioritetų. Pagrindiniai uždaviniai – sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti jų kiekį ir pavojų aplinkai [Denafas ir kt., 2003].

Pagal Strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2009 metų pabaigos planuojama įrengti 10 stambių regioninių sąvartynų. Visi Lietuvoje įrengti sąvartynai turės atitikti inertinių, nepavojingų arba pavojingų atliekų sąvartynams keliamus reikalavimus ir vykdyti atliekų priėmimo į sąvartynus nustatytą tvarką. Pagal ES Tarybos direktyvą dėl atliekų sąvartynų 1999/31/EB ir ES 2002 gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą nuo 2005 m. liepos 16 d. Lietuvoje privalomas atliekų skirstymas į skirtingų klasių: inertinių, pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartynus. Tačiau šis reikalavimas nėra vykdomas. Atliekų tvarkytojai nežino metodikų, pagal kurias tuos nurodymus vykdyti. Nėra praktikos pritaikant kriterijų ribines vertes priimant atliekas. Trūksta mokslinių eksperimentinių tyrimų ir praktinių žinių apie atliekų skirstymo į skirtingų klasių sąvartynus kriterijus, jų ribines vertes ir taikymą.

Atsižvelgus į ES Atliekų sąvartyno direktyvos (1999/31/EB) ir Tarybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimo (2003/33/EB) reikalavimus ir remiantis Jungtinės Karalystės [Environmental Agency, 2005] patirtimi Lietuvos atliekų priėmimo kriterijai ir jų ribinės vertės yra nustatytos Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse [Valst. Žin., 2006]. Lietuvai siūlomi atliekų priėmimo į inertinių, nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynus kriterijai analogiški Jungtinės Karalystės kriterijams, kadangi ši šalis yra atlikusi nemažai atliekų ir filtrato sudėties tyrimų, kriterijai ir jų ribinės vertės atitinka Tarybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimo (2003/33/EB) nurodytus kriterijus ir ribines vertes. Be to, priimama, kad šioje šalyje ir Lietuvoje atliekų susidarymo sąlygos ypatingai nesiskiria. Atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai skirstomi į kriterijus, kurie taikomi pačioms atliekoms ir į tuos, kurie taikomi iš atliekų susidariusiam eliuatui. Atliekų priėmimo į pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartynus kriterijai ir ribinės vertės nustatytos grūdėtoms ir monolitinėms atliekoms. Atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai – tai mažiausias kiekis kriterijų, nustatytų kiekvienai sąvartyno klasei (pavojingų, nepavojingų ir inertinių atliekų), remiantis ribinėmis išplovimo vertėmis, organinės medžiagos kiekiu, pH, suspaudimu ir rūgščių neutralizavimo geba [Weeks, 2005].

Pagrindiniai inertinių, pavojingų ir nepavojingų atliekų kriterijai yra pH, bendra organinė anglis (BOA), ištirpusi organinė anglis (IOA), As, Ba, Pb, Cd, Cr, Cu, Ni, Hg, Zn, chloridų, fluoridų, sulfatų, Mo, Sb, Se ir bendras ištirpusių kietų dalelių kiekis (BIK) atliekų eliuate, nuostoliai degant, rugščių neutralizavimo geba.

Darbo tikslai:

1. Išanalizuoti Lietuvos atliekų priėmimo į skirtingų klasių savartynus pagrindinius atliekų kriterijus.

2. Apžvelgti pagrindinių kriterijų tyrimo metodikas.

yra Kita

Atkurta freska ant Kauno arkikatedros sienos