Bandymas įdiegti „Clivus multrum“ Lietuvoje
Jau keturis dešimtmečius beveik visose Vakarų pasaulio valstybėse plinta ekologiškas šios problemos sprendimo variantas. Tai daugelio tipų ir skirtingų matmenų, bet tuo pačiu principu veikiančių biotualetų – kompostinių įvairovė [1], jų galima rasti internete „clivus multrum“ puslapyje. Švedijoje pirmieji tokie įrenginiai pradėjo veikti 1930 metais [2].
Maždaug prieš 25 metus populiariame sodininkų leidinyje buvo aprašytas ir grafiškai pavaizduotas biokompostinės – tualeto variantas. Straipsnis buvo įdomus besirūpinantiems sodu ir daržu, kaip sveiko maisto savo šeimoms šaltiniu. Kaip žinome arba numanome, smulkiems priemiesčių sodininkams, ir ne tik jiems, yra ypatingai aktualu turėti pakankamai tinkamų organinių trąšų. Ir būtent kompostinė žemė yra tikras, o daugumai jų ir vienintelis, išsigelbėjimas.
Suprantama, kad biokompostinėmis greitai neužklosime visos Lietuvos. Pirmiausia jos būtų labai aktualios naujai besikuriantiems atokiau nuo centralizuotųjų nuotekų sistemų. Jos galėtų pakeisti musių veisyklomis šiltuoju metų laiku pavirstančius kaimų ir kai kurių miestelių lauko tualetus. Tam pirmiausia turėtų pritarti ir mūsų higienos specialistai. O čia jau ekonomija iš mūsų sveikatos būklės pagerėjimo. Paprasčiausia „clivus multrum“ įrengti mažaaukštės statybos namuose. 4 – 5 asmenų šeimos poreikiams po gyvenamuoju namu įrengtos biokompostinės su 4 m3 kamera nuožulniu dugnu, pakankamu aeravimu ir drenavimu kompostą užtenka išvežti ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus [3].
JAV biokompostiniai tualetai įrengti daugelyje prie greitkelių esančių poilsio aikštelių ir kitose žmonių susibūrimo vietose [2].
Vokietijoje jau dabar išrūšiuotos maisto atliekos vežamos į kompostavimo aikšteles. Kompostavimo procese organinių atliekų tūris sumažėja 4 kartus [2], todėl ekonomiškiau būtų išvežti jau šio proceso produktą – šviežios žemės kvapą turintį kompostą [4].
Kyla klausimas, ar buitinėms organinėms atliekoms negalėtume įrengti specialiai pritaikytų kompostinių šalia mūsų daugiabučių miestuose? Galbūt tuo padėtume išspręsti ir „kvapių“ miestų sąvartynų problemą. Šiuo atveju reiktų numatyti tokių specializuotų konteinerių aeravimo, drenavimo, vėdinimo bei apšiltinimo klausimus. Iškyla ir gyventojų sąmoningumo klausimas. Jį galėtume išspręsti, leisdami namo gyventojams lengvatinėmis sąlygomis arba visai nemokamai savo reikmėms vartoti gautą produktą.
Pirmiausia biokompostas būtų išsigelbėjimas neretai skurstantiems gyvenviečių ir parkų želdiniams. Ypač tai aktualu priesmėlio dirvožemiuose kuriamų naujųjų gyvenviečių žaliajam rūbui.
Jungtinėse Amerikos valstijose dirvožemio tręšimo iš biotualetų gautu kompostu technologija sąlygojama specialiais sanitarinės tarnybos reikalavimais, veikiančiais įterpimo į dirvožemį gylį ir mikrobiologinių tyrimų privalomąjį atlikimą [5].