Biokuro katilinės gyvavimo ciklo analizė
Lietuvos energetikos ūkis yra labai svarbus sektorius, kuriame dirba apie 14 % visų pramonės darbuotojų. Taip pat energetikos įmonėms priklauso apie 25 % visų įmonių turto. Lietuva energetikos ūkį paveldėjo iš praeities. Šis ūkis buvo orientuotas į labai didelį energijos vartojimą, kuris nebuvo efektyvus. Nuo 2005 metų Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos (ES) narė, ir toks energetikos ūkis neatitinka pagrindinių ES reikalavimų, tokių kaip efektyvus energijos panaudojimas ir pan. [1].
Nacionalinėje energetikos strategijoje, kurią Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2002 m. spalio 10 d., nurodyta, kad vietinių ir atsinaujinančiųjų išteklių turėtų būti sunaudojama apie 1,5 mln. tne per metus. Vietiniai ir atsinaujinantieji ištekliai – tai įvairių rūšių biomasė, vandens, vėjo ir saulės energija. Tokios pirminės energijos panaudojimas yra skatinamas ES, nes tai leidžia sumažinti išmetamo į atmosferą CO2 kiekį, o tai yra vienas iš ES tikslų [2].
Šiame straipsnyje nagrinėjamas biokuro katilinės poveikis aplinkai per visą jos gyvavimo ciklą.