Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), prašydama Viliaus savivaldybės netaikyti nekilnojamojo turto mokesčio pastatytiems ir neparduotiems butams, nereikalauja išskirtinių sąlygų savo verslui. Kartu su kitomis verslo asociacijomis ji ne kartą ragino Lietuvos valdžią peržiūrėti mokesčių politiką ir nebedidinti mokesčių naštos. NT mokestis už neparduotus butus tam tikra prasme gali būti traktuojamas ir kaip nauja mokestinė prievolė, nes dėl palankių rinkos sąlygų iki šiol jos netekdavo mokėti, o gyventojų būstai yra neapmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu.
LNTPA ne pirmą kartą kalba apie mokesčių naštos verslui mažinimą. Praėjusių metų pradžioje, kartu su kitomis didžiausiomis šalies verslo asociacijomis ji inicijavo Verslo forumą - „Darbai ir rezultatai reikalingi šiandien". Viena pagrindinių jo minčių buvo raginimas optimaliai sureguliuoti valstybės pajamų ir išlaidų srautus, nedidinant mokesčių, nes verslui jų našta darosi nebepakeliama.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) dar praėjusių metų lapkričio mėnesį kreipėsi į LR Finansų ministeriją su prašymu peržiūrėti nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pastatyto, tačiau dar neparduoto nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kreipimąsi paskatino ypatingai sunki padėtis minėtame sektoriuje ir ypatingai lėti valdžios verslo gaivinimo planai.
Finansų ministerija nukreipė į savivaldybes, nes NT mokestis yra savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti diferencijuotus NT turto mokesčius atsižvelgdamos į savo teritorijoje esančių NT ir statybos bendrovių finansinę situaciją, esamą padėtį nekilnojamojo turto rinkoje.
Pažymėtina, kad Finansų ministerija taip pat ne kartą kreipėsi į savivaldybes ragindama įvertinti susiklosčiusią ekonominę situaciją. Ministerija atkreipia dėmesį, kad dabar verslo ir privatiems subjektams itin reikšminga proporcinga nekilnojamojo turto mokesčio našta, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto mokestis, skirtingai nuo, pavyzdžiui pelno ar pridėtinės vertės mokesčių, niekaip nepriklauso nuo veiklos pelningumo ar generuojamos apyvartos ir yra nelankstūs.
Dėl to labai svarbus tinkamas įgaliotų valdžios institucijų reagavimas į besikeičiančias ekonomines aplinkybes, priešingu atveju, kaip teigia Finansų ministerijos specialistai, kiltų reali grėsmė diskredituoti pačius šių mokesčių taikymo tikslus ir principus. Taip pat ministerija ragina pasinaudoti įstatyme numatyta nekilnojamojo turto mokesčio naštos diferencijavimo galimybe kuo efektyviau išnaudojant nustatant mokesčio tarifą (tarifus) 2010 m., ypač atsižvelgiant į „galėjimo mokėti" principą.
Mokesčio netaikymas neparduotiems būstams šiuo pereinamuoju sunkmečio laikotarpiu palengvintų ypač stipriai nuo krizės nukentėjusių statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus įmonių padėtį, ypač jų dirbančiųjų. Statistikos departamento duomenimis, paskutiniu metu tarp išregistruojamų įmonių kas dešimta yra statybos arba nekilnojamojo turto bendrovė. Du trečdaliai šio sektoriaus įmonių ir šiais metais planuoja mažinti darbuotojų skaičių. Pagrindine priežastimi nurodoma nepalanki mokesčių sistema.
Iki šiol už neparduotus butus NT mokesčiai nebūdavo mokami, nes pastatyti butai buvo parduodami iškart. LNTPA prezidentas Robertas Dargis neparduotus butus lygina su prekėmis sandėlyje, už kurias reikalaujama mokėti mokesčius, nors jokios vertės jos nesukuria. „Lietuvoje būsto įperkamumo indeksas žemiausias Europoje. Bendrovės bankrutuoja viena po kitos, papildydamos bedarbių gretas, stoja investicijos. Naujas apmokestinimas už neparduotus būstus suduotų dar vieną skaudų smūgį ir taip merdinčiam verslui", - pabrėžė R. Dargis. Netaikydamos minėto mokesčio savivaldybės daugiau laimėtų, nes tos lėšos būtų panaudotos investicijoms, darbo vietų išlaikymui, būtų „įdarbintos" ir neabejotinai grįžtų į biudžetą, kitų mokesčių pavidalu.
„Pinigai apyvartoje tiesiog neišvengiamai sugrįžta per įvairius mokesčius į biudžetą", - pažymi LNTPA prezidentas. Be to ir nuostolio biudžetui nebūtų, nes iki šiol įplaukų už neparduotus būstus nebuvo. Toks apmokestinimas nepasiteisintų, nes trumpalaikėje perspektyvoje sumokėtų būsto statytojas ir greičiausiai darbo užmokesčio fondo, būsimų investicijų sąskaita, o ilgalaikėje - tas pats pirkėjas, vartotojas padengtų šias sąnaudas. Už komercinį nekilnojamąjį turtą mokesčiai ir toliau būtų mokami įprasta tvarka.
UAB „Ober-Haus" duomenimis, Vilniuje 2010 sausio mėn. buvo 2200 neperduotų butų, pastatytų 2008 m. (1240 butų) ir 2006-2007 m. (350 butų). Būtent tais metais NT plėtros bendrovės buvo įdarbinę didžiausią skaičių žmonių bei mokėjo didžiausius mokesčius nacionaliniam biudžetui. 2008 m. baigti projektai sudarė esminę dalį pardavimui 2009 m. pateikto turto, už kurį ir atsirado prievolė mokėti NT mokestį.
LNTPA info.