Pagrindinės durų konstrukcijos sudedamosios dalys ir šiandien liko tokios kaip prieš šimtmečius, tačiau šiuolaikinėse duryse jos gali būti pagamintos iš modernių medžiagų, taikant šiuolaikines gamybos technologijas.
Durys montuojamos durų angoje, paliekamoje sienose ir pertvarose, skiriančiose patalpas. Atskiros durų dalys ir detalės vadinamos taip:
- plokštė – varstomoji durų dalis;
- durų dėžė – rėmas, montuojamas durų angoje, ant kurio kabinama varstomoji durų dalis;
- norint apipavidalinti ertmės angą ir uždengti plyšį esantį tarp dėžės ir pertvaros arba sienos, per visą dėžės perimetrą montuojamas apvadas.
- apatinės durų lakšto dalies apsaugai nuo purvo ir braižymosi naudojama grindjuostė (pagrinde išorės durims);
- perėjimas nuo apvado prie grindjuostės ir grindų gali būti apipavidalinamas stulpeliais;
- šilumos ir garso izoliacijos bei atsparumo ugniai pagerinimui, apatinėje durų ertmės dalyje įrengiamas durų slenkstis (specialus tašas grindyse);
- dvivėrių durų sąvaros pridengti naudojami durų užlankai – specialios sijelės su fasoniniais profiliais;
- stiklinės durų dalies padalinimui bei stiklo sutvirtinimui naudojami durų skirtukai – sijelės su fasoniniais profiliais;
- durų lakšto rėmjuostėmis (karkasinėse duryse) vadinamos pagrindinės sijelės, o vidlotėmis – sijelės, dalinančios durų lakštą ir jungiančios rėmjuostes;
- įsprūdomis („filingais“) vadinami atskiri lakštai, užpildantys erdvę tarp rėmjuostės ir vidlotės;
- medinės plokštės prie dėžės tvirtinamos (kabinamos) vyriais;
- prie plokštės tvirtinamos kitos durų sudedamosios detalės: spynos, rankenėlės, sklastys, apsauginės grandinėlės ir pan.;
- durų garso ir šilumos izoliacijos ypatybių padidinimui naudojamos specialiai tam skirtos sandarinimo medžiagos.