Efektyvi, aplinkai ir žmogui nekenksminga šiltinimo medžiaga iš antrinių žaliavų – ekovata – Lietuvoje nebe naujovė, tačiau, kitaip nei daugelyje kitų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, čia ji iki šiol nepelnytai užleidžia pozicijas kitoms medžiagoms. Pasak specialistų, tokia padėtis susiklostė dėl informacijos trūkumo ir tam tikrų statybos tradicijų, o jos ateityje neišvengiamai kis, ypač dėl augančių ekologiškumo reikalavimų.

 

 Praėjusio amžiaus antrajame dešimtmetyje Kanadoje, kiek vėliau Vokietijoje ir JAV, buvo atlikti celiuliozės ypatybių ir pritaikymo pastatams šiltinti, garsui izoliuoti, galimybių ją naudoti kaip šiltinimo ir garso izoliacijos medžiagą tyrimai. Atskleistos unikalios šios medžiagos ypatybės parodė, kad tai itin perspektyvus sprendimas. 1928 m. Vokietijoje buvo pastatyta pirmoji šiltinimo medžiagos celiuliozės pagrindu gamykla ir jos produkcija imta itin plačiai taikyti privatiems būstams šiltinti. Medžiagos plitimą gerokai pristabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, tačiau penktajame dešimtmetyje, kai statybų apimtis ir kokybiškų šiltinimo medžiagų poreikis gerokai išaugo, ji buvo iš naujo atrasta. XX a. viduryje Kanados, JAV ir Vokietijos pavyzdžiu celiuliozė pastatams šiltinti pradėta sėkmingai naudoti ir kitų šalių statybų rinkose. Kartu buvo tęsiami medžiagos ypatybių tyrimai ir tobulinimo darbai. Šiandien ši puikiomis ypatybėmis išsiskirianti medžiaga labai populiari Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Kanadoje, JAV. Įvairiose šalyse ji vadinama nevienodai: celiuliozine vata ar vilna, ekovata ar ekologiška vilna. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, įsitvirtino ekovatos pavadinimas.

Ekologiškumas šiandien tapęs vienu pagrindinių statybinėms medžiagoms keliamų reikalavimų. Tačiau tai toli gražu nereiškia, jog užtenka, kad medžiaga ekologiškai švari, t. y. nedaro žalos žmogaus sveikatai. Ji taip pat turi būti pagaminta nekenkiant aplinkai ir tausojant gamtos išteklius. Visus šiuos griežtus kriterijus ekovata puikiai atitinka, tai ekologiškai švari ir sveikatai nekenksminga termoizoliacinė statybinė medžiaga, gaminama iš celiuliozės plaušo ir natūralių druskų priedų. Kitaip tariant, ekovata – medienos plaušai (perdirbtas laikraščių popierius), impregnuoti chemiškai nelakiomis medžiagomis (sveikatai nekenksmingais nelakiaisiais antiseptiniais boro junginiais). Tradiciškai pastatams šiltinti naudojama akmens vata garuoja, o jos sudėtyje esanti rišamoji medžiaga (metanolis) daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.

 

Pasak kaimynėje Latvijoje pagaminta ekovata prekiaujančios ir šiltinimo darbus atliekančios UAB „Ekovila“ specialistų, latvių gamintojai kurdami savo produkciją orientavosi į suomių bendroves, kuriose kokybės kartelė pakelta itin aukštai. Gamykloje sumontuota naujos kartos ekovatos gamybos linija. Latviai, kitaip nei kai kurie Rusijos ar Baltijos šalių gamintojai, naudoja tik kokybiškas, pagal technologiją numatytas žaliavas. Tai leidžia pasiekti mažesnį sumontuotos medžiagos tankį, geresnę šiluminę varžą, o klientas už kubinį metrą moka mažiau. Gamyboje naudojami cheminiai priedai yra gamtinės kilmės, t. y. išgaunami druskų kasyklose. Jokių kitų priedų medžiagoje nėra. Taip pat latviškoje ekovatoje gerokai mažiau dulkių priemaišų. Be to, 1 kub. m ekovatos pagaminti sueikvojama net keliasdešimt kartų mažiau energijos nei, pavyzdžiui, 1 kub. m akmens vatos arba putų polistireno.

Tokia vata – ne vien ekologiška, bet ir funkcionali medžiaga. Ji gali būti taikoma gyvenamiesiems, visuomeniniams ir pramoniniams pastatams šiltinti, tinkama tiek statomuose naujuose, tiek renovuojamuose būstuose. Medžiaga itin plačiai naudojama pastatų medinėms konstrukcijoms apšiltinti, taip mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių ligų ir graužikų, pastatas – nuo pelėjimo ir drėkimo. Be to, kilus gaisrui, dėl šioje medžiagoje esančių priedų ugnis sunkiau įsiskverbia į pastatą.

 

Ekovata – efektyvi šiltinimo medžiaga (λ = 0,037–0,041 W/mK), pastatams suteikianti patvarumo, sumažinanti jų remonto išlaidas ir sauganti nuo šalčio, karščio bei drėgmės. Moderniosios gamybos technologijos ir nedidelės darbo jėgos sąnaudos leidžia ją priskirti prie optimalių būsto šiltinimo sprendimų. Montuojant šią šilumos izoliacijos medžiagą nelieka nepageidaujamų atliekų ar medžiagų pertekliaus, užsakovai išvengia rūpesčio, kaip jas transportuoti ar kur sandėliuoti.

 

Paradoksalu, tačiau Lietuvoje ekovata iki šiol nepelnytai neįvertinta. Pasak UAB „Ekovila“ specialistų, kaimynėje Latvijoje net penkiolika įmonių apšiltina pastatus ekovata, o Lietuvoje – vos kelios. Latvijoje celiuliozinė termoizoliacinė medžiaga „Vekover“ sėkmingai naudojama ir senų daugiabučių namų renovacijai: yra parengti tipiniai mazgai stogams, sienoms ir technologiniams tarpams šiltinti ir pan. „Ne tik renovuodami pastatus, bet ir remontuodami plokščiuosius daugiabučių namų stogus šalies kaimynės specialistai pirmiausia įvertina, ar tinkamai apšiltintas stogo oro tarpas ir, jei reikia, jį užpildo ekovata“, – pasakoja UAB „Ekovila“ vadovas Sergejus Bogodilovas.

 

Dar vienas itin svarbus ekovatos pranašumas – besiūlė izoliacija, t. y. nelieka sujungimo vietų. Net ir kokybiškai sumontavus tradicines šiltinimo medžiagas, dėl siūlių gali būti prarandama iki 50 proc. šilumos, taigi švaistoma energija. Šiltinant bet kokios konstrukcijos pastatus ekovata, visiškai užpildomi net smulkiausi tarpeliai – tai leidžia pasiekti geresnę šiluminę varžą, nei naudojant lakštinę šiltinimo medžiagą: „Jei pastatams šiltinti pasirinkote ekovatą, esate nepriklausomas nuo medžiagos matmenų, jums neteks sukti galvos dėl to, kaip išdėstytos sijos, ir pan. Pavyzdžiui, šiuolaikinės stogų konstrukcijos itin sudėtingos, todėl lakštines šiltinimo medžiagas labai sunku sumontuoti, tai užima daug laiko, o rezultatas vis tiek abejotinas. Ekovatos montavimo darbai ne tik paprastesni, bet ir gerokai greitesni, pavyzdžiui, 100 kv. m perdangai apšiltinti tereikia trijų valandų. Tai gerokai greičiau nei montuoti tradicines šiltinimo medžiagas, be to, užsakovui nereikia rūpintis medžiagos atgabenimu ir saugojimu“, – teigia S. Bogodilovas. Tokią šiltinimo medžiagą ant perdangų užsakovai gali sumontuoti ir patys, tačiau sienų šiltinimo darbus visuomet geriau patikėti specialistams.

Ekovata gali būti montuojama sausuoju arba šlapiuoju būdu. Užpildant ertmes sausuoju būdu, ekovata specialia įranga įpučiama į uždaras ertmes: stogo šlaitus, karkasinių konstrukcijų ar grindų tarpus, perdangas, gipsinių plokščių pertvaras, plytų (blokelių) mūro oro tarpą ir pan. Naudojant specialią įrangą ekovata užpildomi patys smulkiausi tarpeliai. Užpildžius oro tarpą sausuoju būdu, vata vėliau nesukrinta. Šis būdas puikiai tinka tiek statant naujus pastatus, tiek šiltinant senus, kuriuose yra oro tarpų. Sausuoju būdu galima apšiltinti įvairius horizontalius atvirus paviršius, pavyzdžiui, negyvenamos palėpės grindis.

 

Montuojant medžiagą šlapiuoju būdu, išpurenta ekovata sumaišoma su vandeniu ir specialia įranga išpučiama ant paviršiaus. Dėl unikalių ypatybių šiuo būdu montuojama ekovata puikiai užpildo smulkiausius tarpelius ir gerai sukimba su dengiamu paviršiumi, sudarydama vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį. Šiuo būdu galima apšiltinti įvairius paviršius: medinius, mūrinius, metalinius; jis paprastai naudojamas šiltinant vertikalias konstrukcijas:
sienas, pertvaras ir pan. Šlapiasis dengimas – populiariausias ekovatos taikymo būdas, ypač gerai tinkantis apšiltinti senus medinius pastatus: sodybas, poilsio namelius, pirtis.

 

UAB „Ekovila“

Oslo g. 1, LT-04123 Vilnius,

tel. (8 700) 01 838, mob.: 8 600 67 997, 8 682 38 483,
el. paštas [email protected], svetainė www.ekovila.lt