Golfas – sportas ir poilsis

Elitas, prabanga, kilmingumas ir tradicijos – asociacijos, kylančios įvardijant golfo žaidimo specifiką šiandien. Tačiau iš tiesų šis visame pasaulyje mėgstamas lauko sporto žaidimas ir laisvalaikio leidimo būdas, manoma, kilęs iš Škotijos, kur jį pradėjo žaisti piemenys – plunksnų prikimštus odinius kamuoliukus lazdomis varinėdavo į triušių urvelius. Nors yra ir kitų šio žaidimo kilmės vietų spėjimų, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose jis užfiksuotasXVa., kai Škotijos karalius Jamesas II 1457 m. išleido dekretą, draudžiantį žaisti golfą, mat jį masiškai pamėgę vyrai nesusirinkdavo į privalomus šaudymo iš lanko mokymus. Visgi vėliau žaidimu susidomėjo, jį pamėgo ir Škotijos bei Anglijos kilmingieji, golfas pradėtas žaisti Prancūzijoje, kitose Europos šalyse. XIX a. jis išplinta visame pasaulyje.

Golfo architektūra

Pirmosios golfo žaidimo taisyklės, išspausdintos dar 1754 m. Škotijoje, tapo golfo žaidimo etalonu, vėliau, golfui išpopuliarėjus JAV, ten susiformavo kiek kitokios žaidimo tradicijos, kurios suvienodintos 1952 m. Dabar šis žaidimas visame pasaulyje žaidžiamas vienodai. Golfas neįsivaizduojamas be golfo klubų ir specialiai įrengtų aikštynų. Pirmieji aikštynai buvo natūrali gamta su natūraliais vandens telkiniais, kalvomis, šiurkščia žole. Vėliau buvo bandymų aikštynuose įrengti papildomų elementų, kol galiausiai XIX a. nusistovėjo nuostata, jog golfo aikštynus pirmiausia formuoja natūrali gamta, įrengiamos tik plokščios kamuoliuko ridenimo į duobutę aikštelės (angl. green), išmušimo aikštelės ir smėlio bunkeriai. 1764 m. apibrėžtas ir aikštyne esančių duobučių skaičius – 18, tapęs standartiniu (išimtiniais atvejais, kai aikštyne trūksta vietos, būna 9 duobutės, tuomet žaidžiama du kartus).

Kadangi aikštyno kūrimas formuoja žaidimo specifiką ir supažindina žaidėją su vietos landšaftu bei gamta, ilgainiui susiformavo golfo aikštynų kūrėjų − architektų – specializacija. Golfo aikštynas sudaromas iš suformuotų laukų, kurie pradedami nuo išmušimo aikštelių ir pasibaigia kamuoliuko ridenimo į duobutę aikštele. Kiekviename lauke sudaromos tam tikros gamtinės kliūtys žaidėjui – smėlio bunkeriai, vandens telkiniai ar krūmynai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų golfo aikštynams – tai natūraliai susiformavusi, graži gamta, kurioje žaidėjas ne tik rungtyniauja, bet pirmiausia leidžia laisvalaikį, bendrauja ir ilsisi. Todėl neretai golfo laukai įrengiami unikaliuose kraštovaizdžiuose, draustiniuose ar šalia jų.

Poilsis ir maloni aplinka – tai golfo žaidimo elementai, kuriuos užtikrina klubų veikla. Jau pirmieji klubai XVIII a. organizavo golfo turnyrus, vienijo golfo žaidėjus. Šiandien golfo klubai užtikrina ir tam tikro golfo etiketo laikymąsi, organizuoja žaidėjų ir narių poilsį bei laisvalaikį žaidžiant, mat paprastai, norint sužaisti visą 18 duobučių žaidimą, tenka sugaišti vidutiniškai 4–6 valandas, aikštyne praleidžiama beveik visa diena. Todėl labai svarbios ir maloniai praleistos pertraukos tarp žaidimo etapų. Pagrindiniai tokių klubų bruožai – diskretiškumas ir pagarba, o narystė klube neretai užtikrina ne tik tam tikrą vietą visuomenėje, bet ir tampa nebloga investicija.

Klubo namas paprastai įsikūręs patogioje vietoje pačiame aikštyne arba šalia jo, čia įrengiami persirengimo kambariai, bendravimo ir poilsio zonos, restoranas. Golfo klubo pastatams taikomas ir tam tikras prabangos kriterijus – čia turi būti išlaikoma aukščiausia įrangos, medžiagų kokybė, naudojami tam tikri prabangos elementai – pavyzdžiui, natūralaus raudonmedžio apdaila. Klubuose paprastai suteikiamas visas žmogui reikalingas komfortas. Aikštynuose neretai įrengiamos ir treniruočių aikštelės, rengiami turnyrai vaikams, užtikrinamos visos galimybės įsigyti žaidimui reikiamą inventorių.

Golfo tradicijos Lietuvoje

Mūsų šalyje golfo žaidimo tradicijos dar visai jaunos, siejamos vos su 1989 m., kai pradėjo burtis pirmieji šio sporto entuziastai. 1997 m. iš JAV į Lietuvą grįžęs Amerikos lietuvis Kęstutis Biskis Vilkaviškio rajone, savo tėvų žemėje, įrengė pirmąjį Lietuvoje golfo lauką. Tiesa, jis buvo tik trijų duobučių, tad gali būti laikomas mėgėjiško pobūdžio. Vos 3,5 ha žemės plotą užimantys golfo laukai tuomet pavadinti „Senojo ąžuolo“ vardu, jame surengti keli turnyrai, taip pat organizuotos vaišės bei loterijos.

Pirmasis Lietuvoje 9 duobučių golfo aikštynas įrengtas 2001 m. netoli Kauno, Lapėse. „Elnio“ vardu pavadintam klubui priklauso nemažai žinomų Lietuvos bei užsienio lietuvių. Vienas klubo ir aikštyno išskirtinumų – čia galima paragauti elnienos patiekalų, mat klubo savininkas ir prezidentas laiko nemažą elnyną. Klubas organizuoja golfo turnyrus, narių poilsį, o jo veikla susilaukė atgarsio visuomenėje.

Pirmieji pilni – 18 duobučių – golfo laukai Lietuvoje buvo atidaryti šių metų liepos 7 d. netoli Elektrėnų. Sostinių golfo klubas įsikūręs pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, visai šalia senųjų sostinių Kernavės ir Trakų. Daugiau nei pusė šio aikštyno teritorijos yra Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje.

Ne mažiau reikšmingoje teritorijoje − šalia geografinioEuroposcentro,esančiouž26km nuo Vilniaus, šiuo metu įrenginėjamas ir Europos centro golfo klubo 18 duobučių aikštynas, juosiantis geografinio centro tašką. Šis aikštynas išsiskiria ir šalia esančiu piliakalniu, alkakalniu, taip pat žemės reformos atminimo ąžuolynu. Visai netoli laukų yra ir vienas iš žemės dienovidinio lanko geodezinių punktų, planuojamų įtraukti į UNESCO saugomo paveldo sąrašą. Daugiau kaip 83 ha užimsiantis aikštynas projektuojamas taip, kad tiktų ir pradedantiesiems, bet būtų įdomus profesionalams. Aikštyno projekto autorius − Švedijos golfo aikštynų federacijos narys ir architektas Björnas Erikssonas, projektavęs aikštynus visoje Europoje. Kuriant Europos centro golfo klubo aikštyną prisidėjo ir dizaineris bei aktyvus golfo žaidėjas, turintis daugiau nei 40 metų žaidimo patirtį, Michaelis Kurpátowas. Aikštyno įrengimą bei eksploataciją prižiūrės Peo Olofas Jungas − JAV sertifikuotas prižiūrėtojas, buvęs Švedijos ir Europos golfo aikštynų prižiūrėtojų asociacijų prezidentas. Europos centro golfo klubas, įrengęs aikštyną, sieks tapti tarptautinės organizacijos „PGA European Tour Courses“ („Profesionaliųjų golfo žaidėjų asociacijos Europos kelionių maršrutas“) nariu ir, laikydamasis jos nustatytų standartų, aikštyne jau artimiausiu metu planuoja rengti Lietuvos ir tarptautinius golfo turnyrus. Kadangi naujai atidaryti golfo aikštynai sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio, o golfą, kaip laisvalaikio leidimo būdą, renkasi vis daugiau lietuvių, tikėtina, jog greitai ši sporto šaka taps vis labiau populiaresnė, o Lietuva bus patraukli golfo turizmo šalis su išplėtota golfo pramone.

Sostinių golfo klubas

Projektuoti pirmojo Lietuvoje 18 duobučių golfo aikštyno, kurio pavadinimas ir logotipas garsina keturias istorines Lietuvos sostines, buvo pakviestas švedų architektas, buvęs profesionalus golfo žaidėjas bei treneris Peteris Chamberlainas. Pasak jo, pasirinktos vietos gamtinė aplinka ir landšafto struktūra tiesiog idealiai tinka škotiško tipo golfo aikštynui įrengti. Aikštynas užima 140 ha teritoriją, beveik 70 proc. jos įeina į Pipirškių geomorfologinį draustinį, kuriame saugomas Rytų Lietuvai būdingas kalvotas gamtovaizdis. Pasak klubo direktoriaus Virginijaus Jono Dovidavičiaus, įrengiant aikštyną pirmiausia buvo stengiamasi visiškai išsaugoti draustinio reljefą ir augmeniją, tad landšaftas išlaikytas visiškai nepakitęs, išsaugoti visi želdiniai, vandens telkiniai, viskas pritaikyta golfo žaidimo funkcijoms. Vieninteliai pakeitimai – tai ant kalvų įrengtos lygios išmušimo bei ridenimo aikštelės ir smėlio bunkeriai. Visame aikštyne yra keturi natūralūs ežerėliai bei suformuoti keli dirbtiniai vandens telkiniai, sukuriantys ne tik kliūtis žaidėjams, bet ir specifinį, tik šiai vietai būdingą gamtovaizdį.

Manoma, jog geriausios klimato sąlygos golfui žaisti, kai lengvai lynoja, o apskritai šį žaidimą sezono metu (Lietuvoje tai laikas nuo balandžio iki spalio pabaigos) draudžiama žaisti tik esant perkūnijai ir žaibuojant. Įrengiant aikštyną daug dėmesio buvo skiriama efektyvaus drenažo įrengimui, tad net ir lietui lyjant laukuose nesusidaro vandens balučių. Golfo laukuose didelis dėmesys skiriamas ir kelių tipų žolės priežiūrai. Daugiausia reikalavimų keliama ridenimo aikštelės žolei, kuri atrodo tarsi patiestas dirbtinis kilimas – visiškai lygi, tanki ir smulki. Kas antrą dieną laukuose veja pjaunama, jos priežiūrai naudojamos ne cheminės priemonės (tai nesuderinama su gamtosauga), bet specialios kirpimo, aeracijos, šaknų pjaustymo, smėlinimo mašinos, įrengta bene 50 km laistymo įrangos.

Sostinių golfo klubo aikštynas suprojektuotas tarsi ant vienos ašies, kurios centre stovi klubo namas, suskaidantis žaidimo eigą į dvi dalis. Iš abiejų namo pusių įrengta po devynis laukus su duobutėmis. Tai ypač patogu žaidėjams, mat sužaisti 9 duobučių žaidimą čia prireikia vidutiniškai pustrečios valandos, tad po pirmųjų devynių duobučių žaidėjai atsiduria prie klubo namo. Čia jie gali pailsėti, pavalgyti ir tada toliau tęsti 10–18 duobučių žaidimą, galiausiai vėl grįždami į klubo pastatą. Šiame aikštyne žaidžiant 18 duobučių žaidimą, kamuoliukas į orą pakyla vidutiniškai apie 6 km, o žaidėjas pėsčiomis turi nueiti apie 10 km atstumą. Žaidimas čia užtrunka beveik visą dieną, nariams nereikia planuoti savo visos dienos laisvalaikio, todėl tinka ir ramiam poilsiui su šeima. Sostinių golfo klubo aikštyne taip pat įrengtos treniruočių aikštelės, kurių keletas – po stogu, tad treniruotis galima ir nepalankiu oru. Visas aikštynas suformuotas ir įrengtas taip, kad būtų sukurtos sąlygos ne tik įdomiam žaidimui, bet ir pagerinta gamtinės aplinkos kokybė, išnaudojant visus jos vizualinius pranašumus sukurtas patrauklus žmonių traukos centras.

Aikštyno centre esantis klubo namas, suprojektuotas architekto Donato Bacevičiaus, kuris prisidėjo ir prie aikštyno projekto, išsiskiria aplinkos atžvilgiu santūriu sprendimu, modernios, bet kartu ir atitinkančios vietinės architektūros savitumą išraiškos paieškomis. Išskaidantys tūrį masyvių šlaitinių stogų sprendimai atrodo gana organiškai ir kartu vizualiai žemina pastatą, aplinkoje leidžia dominuoti natūraliems gamtos dariniams.

Kaip ir dera golfo klubo namui, interjeras, sukurtas Gintauto Kažemėko, čia dvelkia kokybe ir solidumu. Pirmajame namo aukšte įrengta golfo reikmenų parduotuvė, atviroje erdvėje įkurdintas priimamasis. Pastato interjeras orientuojamas į aplinką – iš kelių pusių paliktos „atviros“ sienos, įrengtos terasos leidžia grožėtis įspūdingu kraštovaizdžiu iš restorano ar kitų patalpų. Pirmajame aukšte įrengtuose vyrų ir moterų persirengimo kambariuose sukurta prabangesnė, nei sporto klubams įprasta, aplinka, natūralaus raudonmedžio elementai kartu su kitomis interjero detalėmis kuria jaukią erdvę. Antrajame pastato aukšte įrengta nemaža konferencijų salė su atsiveriančiu kerinčiu vaizdu į aikštyną. Šalia jos – tik klubo nariams skirtas cigarų ir konjako kambarys, kuriame galima ne tik pailsėti ir pabendrauti, tačiau rengiamos ir konjako degustacijos ceremonijos, siūlomi tradiciniai cigarai. Antrajame aukšte žaidėjų patogumui taip pat įrengti trys nedideli viešbučio kambariai, pavadinti „Vilniaus“, „Trakų“ ir „Kernavės“ vardais, bei nedidelis pasitarimų kambarys – „Kaunas“. Namo rūsyje įkurdinta restorano virtuvė, iš kurios specialiai įrengtais liftais pristatomi švieži patiekalai pirmame aukšte įrengto restorano svečiams arba, esant poreikiui, ir į antrą aukštą.

Pasirinkta Sostinių golfo klubo laukų įrengimo strategija − natūralaus lietuviško gamtovaizdžio išsaugojimas, pritaikant jį vieno populiariausių pasaulio žaidimų funkcinėms reikmėms, – leidžia ne tik sukurti patrauklią draustinio naudojimo schemą, bet ir pristatyti šalies gamtą užsieniečiams, įtraukiant Lietuvą į golfo turizmo tinklą. Toks elgesys geomorfologiniame Pipiriškių draustinyje gali tapti vienu geriausių elgesio valstybės saugomose teritorijose pavyzdžių.

Elena Nekrošienė