Stokholmo (Švedija) Sluseno rajono rekonstrukcijos konkursą laimėjo žymusis britų architektas Normanas Fosteris. Šis rajonas driekiasi išilgai šliuzų eilės, kurie jungia Melareno ežerą ir Baltijos jūrą. Čia yra įrengtas didžiausias Stokholmo transporto mazgas: automobilių keliai, metro ir geležinkelio linijos. Šiandieniniu savo pavidalu šis transporto mazgas itin nepatogus pėstiesiems bei dviratininkams, o taip pat pažeidžia iš šiaurės į pietus, per istorinį miesto centrą nutiestą pėsčiųjų maršruto liniją.
Pasak architekto, šiuo metu šioje teritorijoje susiklosčiusi padėtis – „nukrypimas nuo normų“, todėl Sluseno rajoną tiesiog būtina atnaujinti, beje, tai puiki galimybė paversti jį populiaria poilsio bei laisvalaikio praleidimo vieta.
N. Fosteris siūlo per šią zoną nutiestą kelią paversti gerokai patogesniu sumontavus naują pėsčiųjų tiltą ir išilgai pakrantės bei kanalo širdyje įkurdinus medinius „denius“, kurie vienu metu būtu naudojami ir kaip visuomeninės erdvės ir kaip prieplaukos. Be to planuojama rekonstruoti istorinį šliuzą, kuris ir turėtų tapti rajono atnaujinimo simboliu.
Naujasis Sluseno rajono apstatymas pagal mastelį ir „faktūrą“ atkartos supančius kvartalus: jame įsikurs įvairios kultūros ir pramogų įstaigos, parduotuvės, kavinės ir viešbučiai, besikertantys su naujomis aikštėmis bei terasomis, kuriuos vienys plati „promenada“. Čia pat esantis istorinis XIX a. keltuvas „Katarinahissen“ (1935), keliantis iš pakrantės į Mosebakken kalvą, bus rekonstruotas ir papildytas patogia apžvalgos aikštele.
Netoliese, priešais Stokholmo muziejų planuojama pastatyti permatomą antžeminį paviljoną su kavinėmis bei kioskais, iš kur bus galima nusileisti į apačią – metro stotelę, autobusų stotį ir prekybos centrą, kurie bus aprūpinti natūralios šviesos apšvietimu.
Be N. Fosterio Sluseno rekonstrukcijos projekto konkurse dalyvavo tokie architektų biurai kaip BIG, „Nyréns Architects“ bei architektai Gertas Wingårdhas ir Jeanas Nouvelis.