Ilgametė patirtis byloja „Dėvėsi kepurę – nesušalsi!“
Nuo seno sakoma, kad per galvą žmogus praranda daugiau kaip tris ketvirčius šilumos. Tas pats principas galioja ir pastatams. Nenuostabu, kad namo stogas – vienas svarbiausių statinio dalių. Anksčiau namui šiltinti buvo naudojamos žemės, šiaudai, spaliai ir pan. Dabar specialiai kuriamos šiltinimo medžiagos, siekiama maksimaliai išgauti norimą efektyvumą. Esame praktiški, tad pripratę viską matuoti pinigais, bet reikia atminti, kad yra labai svarbi medžiagų šiluminė varža, ilgaamžiškumas, atsparumas gniuždymui, o svarbiausia – ekologiškumas. Brangstant žaliavoms ir energetiniams ištekliams, reikia išmokti taupyti. Taupyti ne tik perkamų medžiagų kainos sąskaita, bet ir įvertinti, kiek tos medžiagos padės sutaupyti šilumos, užstatomo ploto ir pan.
UAB „Arena Interli“ specialistai, atnaujindami ar naujai įrengdami stogą, naudoja įvairias šiltinimo medžiagas. Pastatams šiltinti Lietuvoje dažniausiai naudojama mineralinė vata: akmens, stiklo pluošto; sintetinė putų izoliacija. Pastaroji gaminama iš suformuoto plėtriojo polistireno (MEPS), ekstrudinio plėtriojo polistireno (XEPS) ar iš keleto uretano rūšių: poliuretano (PUR), poliizocianurato (PIR).
„Dirbame su įvairių tipų šiltinimo medžiagomis“, – pasakoja įmonės direktorius A. Baltušis. „Naudojame vatą, polistireną, kombinuotąsias sistemas. Dažnai naudojame kombinuotąją šiltinimo sistemą, pvz., šiltinant stogą, klojama 160 mm polistireno putplasčio ir 40 mm storio kietos akmens vatos plokštės. Turime nemažai patirties ir su PIR. Šią naujovę įmonė naudojo, dengdama prekybos centro „Arena“ Šiauliuose, daugiabučių gyvenamųjų namų stogus Šaltinio ir Vytauto gatvėse Marijampolėje“.
Ši šiltinimo medžiaga ypač tinka plokštiems stogams, kur yra dažnai vaikščiojama, intensyviai prižiūrimi ant stogo esantys įrenginiai (stogas priskiriamas R3 klasei arba C klasei pagal „UEAtc“), taip pat ten, kur reikia kuo mažesnio termoizoliacijos storio, žiūrima, ar nenukentės šiluminė varža. Tai kietu poliizocianurato putų pagrindu pagaminta medžiaga. Gniuždymo įtempis, esant 10 proc. deformacijai, didesnis kaip 120 kPa. Ant IKO koncerno gaminamų plokščių „Enertherm®“, Lietuvoje pristatytų kaip IKO PIR, negali augti jokie mikroorganizmai, ši termoizoliacija neįgeria drėgmės. IKO PIR arba „Enertherm®“ lyginamoji kaina su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis yra truputėlį aukštesnė, bet kai reikia mažesnio termoizoliacijos sluoksnio storio (terasoms su vitrininiais langais įrengti, plonesnės sienos – didesnis naudingas grindų plotas), mažesnio svorio (mažesnė konstrukcijos apkrova), ekologiškumo (sudėtyje nėra chloro ir fluoro karbonatų), šios medžiagos pranašumai nusveria minėtąjį kainos veiksnį.
2008 m. Ruduo