Italų tyrinėtojai įteikta premija už darbą apie „rusiškąjį Leonardą“

Italų architektūros istorikei Federicai Rossi suteikta tarptautinė James Sloss Ackerman vardo architektūros istorijos premija už darbą apie Nikolajų Lvovą (1751–1803). F. Rossi knyga „Verčiant Paladijų: Nikolajus Lvovas – Apšvietos saulėlydžio rusų architektas ir mąstytojas“ („Perevodia Palladio: Nikolaj Lvov, ruskii architekt i mislitel na zakate Prosvecenija“) bus išleista jau gegužės mėnesį.

Tyrinėtoja savo darbe bando apžvelgti visas žymaus rusų architekto, visiškai nežinomo Italijoje, asmenybės ribas. Didelis dėmesys skirtas N. Lvovui ne tik kaip paladianizmo, bet ir neogotikos propaguotojui Rusijoje. Be to F. Rossi užsimena ir apie rusų architekto bandymus suderinti klasikinės architektūros formas su klimato sąlygomis bei nacionaline tradicija. Ruošdama knygą tyrinėtoja išstudijavo daug nepublikuotos medžiagos: architekto piešinius, užrašus, knygas su atžymėtomis vietomis – tai leido išsamiau nušviesti jo kaip folkloro tyrinėtojo, architektūros teoretiko bei įvairiausių kūrinių vertėjo (nuo Anakreonto iki Paladijaus) veiklą.

Trisdešimt vienerių metų F. Rossi pirmą kartą buvo nuvykusi į Rusiją būdama dvylikos. Tuomet jai visiškai naujoje ir neįprastoje rusų kultūroje ji įžvelgė kažką pažįstamo: Paladijaus architektūros formos jai nubrėžė sąsajas tarp Rusijos ir itališkų, europietiškų tradicijų. Vėliau susidomėjusi N. Lvovo asmenybe, tyrinėtoja jame įžvelgė „rusiškąjį Leonardą“, kuris bandė pagerinti visuomenę Apšvietos idėjų dvasioje ir supažindinti tėvynainius su naujausiomis vakarietiškomis idėjomis. Tuo pat metu ji aiškiai suvokė, kad Rusija – ne visai Europa, ir kad, tyrinėjant jos istoriją bei architektūrą, būtina nepamiršti apie unikalius šios šalies padėties ypatumus.

F. Rossi mokėsi Maskvos meno mokykloje, aukštąjį išsilavinimą įgijo Turine, o aspirantūrą baigė Pizoje. Šiuo metu tyrinėtoja domisi Pizos bokšto istorija.

yra Kita
Italų dizaino sėkmės paslaptys – iš arti