Specialūs nameliai skirti arbatos gėrimo ceremonijai – neatsiejama daugelio japoniškųjų sodų dalis. Arbatos gėrimo ceremoniją − chano yu, japonai perėmė iš kinų Chan (jap. Dzen) sektos vienuolių ir suteikė jai unikalias japoniškąsias formas bei gerokai pakeitė ir estetizavo. Pagrindiniai šio ritualo kanonai Japonijoje susiformavo XV–XVI a., būtent tuomet, kai tradiciniuose japoniškuose soduose atsirado šie nedideli, bet erdvūs arbatos gėrimo paviljonai − patalpos, skirtos specialiai gerti arbatą. Japonijoje šis ritualas tapo keramikos, sodų meno, architektūros, kaligrafijos, tapybos, ikebanų kūrimo meno sinteze bei triumfu.
Arbatos namų kultūra Japonijoje puoselėjama ir šiandien, o arbatos nameliai, kaip ir daugelis japonų kultūros elementų seniai peržengė tekančios saulės šalies sienas. Šios nedidelės konstrukcijos šiandien išdygsta daugelio pasaulio šalių arbatos ceremonijos vertintojų ir Dzeno pasekėjų soduose. Puikus pavyzdys – neseniai airių architektų biuro „A1 Architects“ ir čekų skulptoriaus įgyvendintas projektas – arbatos namelis Prahoje. Tai maža struktūra, kurios viena dalis atverta į supantį sodą. Kupolo formos stogas dengtas popieriumi. Namelis pastatytas iš ąžuolo medienos, išorėje dengtas degtu maumedžiu.
Pasak „A1 Architects“ architekto Davido Maštalkos, namelis skirtas pasidalinti jausmais ir pergyvenimais – atskleisti tarpusavio artumą, kurį, anot jo, geriausiai perduoda XVI a. japonų arbatos meistro Sen no Rikyu žodžiai:
Namas iš žemės rasoje
Svečias ir šeimininkas
Geriantys arbatą kartu
Tyliuose apmąstymuose
Dvasinėje harmonijoje