Šiandien JAV būti „žaliu“ madinga, naudinga ir garbinga. Be šio pridėtinio elemento vystyti verslą tampa sudėtinga. Ką daryti, kad tavo pastatą pripažintų ekologišku? Pasaulyje yra keletas sertifikavimo sistemų ir viena jų – amerikietiška LEED (Leadership in Energy and Environmental design).
Ekoarchitektūra – bendravalstybinio ekologiško ažiotažo dalis. JAV prezidentas B. Obama žada nepriklausomybę nuo naftos iki 2020 m. Ekspertai mano, jog kitas ekonominis bumas, išvesiantis JAV iš finansinės krizės, bus susijęs su alternatyviąja energetika. Įvairūs fondai finansuoja saulės baterijų bei bioenergijos gamybą. „Žaliesiems“ numatytos įvairios finansinės paramos bei įstatyminiai stimulai. LEED sertifikavimo sistema pateko į patį šio „sambrūzdžio“ epicentrą.
Pastatas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
1. Vietovės ekologija. Kreipiamas dėmesys į daugelį faktorių. Pavyzdžiui, ar galima nusigauti iki pastato viešuoju transportu ar dviračiu ir pan.
2. Vandens taupymas. Lietaus vandens valymas ir naudojimas pastato reikmėms ir kt.
3. Energija ir atmosfera. Turimas omenyje energijos taupymas bei nuodingųjų medžiagų išmetimo į aplinką mažinimas. Priklausomybė nuo šilumos izoliacijos, saulės šviesos kiekis, saulės baterijos ir pan.
4. Medžiagos ir resursai. Pageidautinos medžiagos, kurias galima panaudoti pakartotinai, o taip pat pakartotinas statybinių šiukšlių panaudojimas. Atsižvelgiama ir į tai, kokiu atstumu nuo statybvietės yra įsikūrę gaminantieji jai statybines medžiagas. Rekomenduojamas atstumas – iki 500 mylių.
5. Oro kokybė pastato viduje, nuo kurios priklauso gyventojų sveikata.
6. Projektavime pritaikytos naujovės (mažiausiai svarbus punktas).
Žvilgtelėkime į du platininių LEED sertifikatų „savininkus“: paviljoną Niujorko botanikos sode „Queens Botanical Garden“ („BKSK Architects“) ir Jeilio universiteto skulptūros fakulteto pastatą („Kieran Timberlake Architects“).
Botanikos sode „Queens“ esantis paviljonas įgyvendintas remiantis vien ekologiškomis idėjomis. Pastatas integruotas į kraštovaizdį pasitelkus kanalų tinklą (vienas jų perskiria pastatą į dvi dalis) bei apželdintą stogą, pamažu besileidžiantį į apačioje esantį sodą. Nuosvyra, po kuria sustatyti kavinės staliukai, suprojektuota išlenktos formos. Ji renka lietaus vandenį, kuris nuteka į specialų baseiną, o vėliau – į kanalą, esantį tarp paviljono fasado ir auditorijos korpuso. Vėliau šis vanduo išvalomas ir „nusiunčiamas“ į fontaną, esantį prie įėjimo į sodą. Vėliau kanalu teka atgal ir šis procesas kartojamas. Vandens suvartojimas sumažintas 30 proc. Pastatas aprūpintas saulės baterijomis, 85 proc. šilumos izoliacija, tinkančia antriniam naudojimui, geotermine šildymo ir vėsinimo sistema. 20 proc. medžiagų buvo pagaminta ne toliau nei už 500 mylių esančiose gamyklose.
Jeilio universiteto skulptūros fakultete, įsikūrusiame ant universiteto miestelio ir Niuheiveno miesto ribos, suvienyti low tech ir high tech privalumai arba, kaip juos vadina pats projekto autorius, pasyvios ir aktyvios technologijos. Pirmieji – elementarūs: būtina prisitaikyti prie saulės judėjimo taip, kad į pastatą patektų kuo didesnis šviesos kiekis, o šilumos, atvirkščiai, – mažesnis. Todėl ilgoji pastato dalis nukreipta į pietus. Vasaros metu saulė pakyla aukštai ir mažai jos spindulių patenka pro langus, o jei ir patenka – tam tikslui sumontuotos saulės apsaugos žaliuzės, pakreiptos tam tikru kampu. Žiemą saulė žemai, ir ji „smogia“ tiesiai į pietinio fasado langus, šildydama pastatą. Šis triukas toli gražu ne naujiena, nors ir kiek modifikuotas. O štai už high tech čia „atsakingos“ stiklo paketų su nanoheliu sistemos. Ši medžiaga lengva, vos tankesnė už orą, bet pasižymi tokia pat šilumos izoliacija kaip plytų siena. Tuo pat metu yra pralaidi šviesai.
LEED sistema apvertė rinką aukštin kojom. Nors šis sertifikatas reikalauja papildomų išlaidų, ir kelią daug ginčų tarp architektų, inžinierių bei užsakovų, tačiau galutiniai skaičiavimai rodo, jog tokių projektų įgyvendinimas vis tik yra naudingas visiems. Nors pastatyti tokį pastatą 2 proc. brangiau (JAV duomenimis) nei įprastą, tačiau eksploatacija tampa net dešimt kartų pigesnė, nes pastatas taupo energiją. Norinčiųjų gauti „žaliąjį bilietą“ daugybė: net 6 proc. JAV pastatytų naujų pastatų yra sertifikuojami ir šis skaičius kiekvienais metais sparčiai didėja. USGBC – nekomercinė organizacija, į kurią stoja palaikantieji LEED idėją, o pastarajai šiandien jau priklauso daugiau kaip 8 000 narių.