Dažnai  langų  gamintojai,  reklamuojantys savo  produktą,  klientus  bando  prisivilioti akcentuodami  lango  rėmo  kamerų  skaičių. Kalbama  apie  patį  lango  proflį,  o  ne  stiklo paketą, kuris  ir užima didžiausią angos dalį.  Būtent  per  jį  prarandama  daugiausia šilumos,  o  vasarą  į  patalpą  patenka  daugiau  kaitros.  Iš  tiesų  lango  šiluminės  ypatybės  daug  labiau  priklauso  nuo  tinkamai parinkto  stiklų  skaičiaus  pakete,  atstumo tarp  stiklų  ir  kitų  susijusių  rodiklių.

 

Lango  šiluminės ypatybės nusakomos  šilumos perdavimo koefcientu U, kuriuo išreiškiamas šilumos, perduodamos per 1 kv. m ploto paviršių, kiekis, esant 1º (K ar C) temperatūrų skirtumui tarp paviršių pusių. Kuo mažesnė U reikšmė, tuo efektyviau stiklo paketas sulaiko šilumą. Apie svarbiausius lango pasirinkimo kriterijus, dažniausiai pasitaikančias klaidas ir naujausias tendencijas kalbamės su stiklo paketus  gaminančios  bendrovės  „Glastika“ direktore Virginija Bugeniene.

 

Kokių klaidų dažniausiai pasitaiko renkantis langą?

Didžiausia klaida, be abejo, yra tai, kad didesnis dėmesys teikiamas ne pačiam stiklui, o jo rėmo profliui. Netinkamai parinktas stiklų storis ir skaičius, atstumai tarp jų, pačių paketų storis – visa tai gali lemti,  kad  net  išsirinkus  langą  su  didžiausiu  kamerų  skaičiumi  jis  nepatenkins kliento poreikių. Klientai, kreipiantys dėmesį  į patį stiklą, kartais  taip  pat  vadovaujasi  netinkamomis  nuostatomis. Jie  įsivaizduoja, kad, įsigiję langą su trijų stiklų paketu, iš karto užsitikrins puikias šilumos ir garso izoliacines ypatybes. Tačiau vienodo storio, nedideliu atstumu vienas nuo kito sudėti stiklai kaip tik gali dar labiau pabloginti situaciją.

Šiluminis stiklų efektas sumažėja tik šaltuoju metų laiku, nes arti vienas kito pakete esantys stiklai įlinksta, gali net sulipti tarpusavyje ir dar lengviau perduoti šiltą orą į aplinką. Taip būsto savininkas šildo ne tik savo būsto vidų, bet ir lauką. Tokia pati situacija ir su garso izoliacija – vienodi nedideli tarpai tarp stiklo paketų sklindant garsui išgauna rezonansą, taigi aplinkos triukšmas ne užgožiamas, o priešingai – išryškinamas.

Didėjant šildymo kainoms ir prasidėjus šaltajam metų laikui, kai kiekvienas skaičiuoja, kiek  reikės mokėti už būsto šildymą, daugiausia dėmesio skiriama šilumą  izoliuojantiems  langams. Prieš dvejus metus langams buvo keliami gerokai mažesni reikalavimai, juk, palyginti su senuoju mediniu langu, plastikinis visada išsiskirdavo geresnėmis šiluminėmis ir izoliacinėmis ypatybėmis. Tačiau šiandien jau suvokiama, kad verčiau sumokėti šiek tiek didesnę sumą už langą ir sumažinti būsto šildymo išlaidas – juk investicija į brangesnį langą atsipirks per  kelis  sezonus.  Taip  pat  norima  ir  langų  su  garso  izoliacija,  nes imamas vertinti privatumas, ramybė, taigi kieme kaukiantis automobilis ar rėkaujantys vaikai gali nebetrikdyti poilsio.

Yra  keturios pagrindinės  rūšys:  izoliuojantys  šilumą, garsą,  kontroliuojantys saulės poveikį ir saugūs (laminuoti, grūdinti). Tai nėra atskiros kategorijos, šiomis skirtingomis ypatybėmis išsiskiriančius paketus galima komplektuoti kartu, taip langui suteikiant net kelias iš šių ypatybių. Stiklo paketus vertėtų rinktis tokius, kad vasarą jie galėtų apsaugoti nuo kaitros, o žiemą sulaikytų šilumą ir, be abejo, kad visada leistų į patalpą patekti kuo daugiau natūralios šviesos.

Į ką svarbu atsižvelgti ieškant gerai šilumą izoliuojančio lango?

Itin dažnai pasitaikanti klaida – per mažas tarpas tarp stiklų pakete. Pats pigiausias ir eksploatuojant nuostolingiausias sprendimas – stiklo paketai, kuriems gaminti naudojami du paprasti stiklai su 6 mm tarpu. Tokių  langų šilumos perdavimo koefcientas siekia 2,5 W/m2. Šį skaičių galima lengvai sumažinti net 40 proc. – iki 1,4 W/m2. Tiesiog reikia įdėti vieną selektyvųjį stiklą ir tarpą tarp stiklų padidinti iki 16 milimetrų. Norint dar labiau sumažinti šilumos perdavimo koefcientą (iki 1,1 W/m2), tarpą tarp stiklų reikia užpildyti ne oru, o dujo-mis (argonu, kriptonu).

Dar geresnė lango šilumos izoliacija gali būti užtikrinta, jei naudojamas  trijų  stiklų  paketas  su  abiem  išoriniais  selektyviaisiais  stiklais. Lango šilumines ypatybes  lemia net  ir naudojamas  rėmelis, esantis tarp stiklo paketų. Anksčiau buvo naudojamas aliumininis, dėl kurio, kaip šalčio  tiltelio, buvo prarandama nemažai šilumos. Dabar siūlomi „šiltesni“ plastikiniai rėmeliai, kurie gali būti balti, pilki, o pastaroji rinkoje pasirodžiusi naujiena – juodi rėmeliai. Plastikas sumažina šilumos tiltelį ant stiklo krašto, kondensato ir pelėsio susidarymo riziką, dėl to pailgėja lango rėmų eksploatacijos laikas, o tai ypač pastebima tokius rėmelius naudojant mediniuose  languose. Šioje srityje dabar tobulinamas ne daugiau kamerų turintis aliumininis proflis, kuriame sustatoma  daugiau  stiklų,  o  nedideli  elementai.  Pavyzdžiui,  naujasis  juodas plastikinis rėmelis padeda  lango varžą pagerinti beveik 5 procentais.  Tokių  patobulintų  elementų  pasirodo  nuolat,  nes  ieškoma, kaip užtikrinti kiek  įmanoma mažesnius šilumos nuostolius,  juk per  langus prarandamos šilumos kiekis pastate sudaro net 25 proc.  visų nuostolių.

Išskirčiau keturias pagrindines priemones, padedančias pagerinti lango šilumines ypatybes: selektyviųjų stiklų naudojimas, tinkamas atstumas tarp stiklų (16 mm), tarpo tarp stiklų užpildymas inertinėmis dujomis ir rėmelio medžiaga.

Kodėl verta rinktis selektyviuosius stiklus?

Apskaičiuota, kad selektyvieji stiklai net iki trijų kartų geriau už paprastus išlaiko šilumą patalpose. Jie, be abejo, yra brangesni, kainų skirtumas gali siekti net iki 50 procentų. Pasaulyje puikiai žinoma stiklų gamintoja „Guardian“ atliko tyrimą: palygino dviejų paprastų stiklų paketą su trijų stiklų paketu (kurio abu išoriniai stiklai – selektyvieji, o tarpai tarp jų 12 ir 16 mm bei užpildyti inertinėmis dujomis). Pastarojo paketo šilumos perdavimo koefcientas siekė vos 0,6 W/m2, t. y. buvo beveik 3,2 karto mažesnis nei įprastinio. Taigi investicija į geresnį stiklo paketą turėtų atsipirkti per 3–5 sezonus.

Mūsų  stebėjimų duomenimis,  standartiniame daugiabutyje pakeitus langus su šiltais stiklo paketais kambario temperatūra pakyla 5º nedidinant  radiatorių  temperatūros. Tačiau gebėjimas  išsaugoti šilumą patalpoje nėra vienintelis trijų stiklų paketų lango pranašumas. Iš tiesų, patalpas vėsinti netgi brangiau nei šildyti. Tiesiog mūsų šalyje ne visuose būstuose įrengti kondicionieriai, o ir tiesioginė saulė vargina rečiau nei šaltis. Apskaičiuota, kad vienu  laipsniu atvėsinti patalpos orą kainuoja tris kartus brangiau nei jį vienu laipsniu sušildyti. Taigi du išoriniai selektyvieji stiklai atlieka dvigubą ekonomiškumo funkciją –  vienas stiklas saugo nuo šilumos praradimo, o kitas – šiltuoju metų laiku padeda apsisaugoti nuo kaitrių saulės spindulių.

Pastaraisiais metais vyravo tendencija būstuose įsirengti vis didesnius langus. Tada nebuvo mąstoma, kad tokie langai lemia ir didesnius šilumos  nuostolius, mažina  gyventojų  privatumą,  šiltomis  dienomis  į patalpą įleidžia daug daugiau kaitrių saulės spindulių. Dažnai pastebiu, kad tokio tipo namuose, kur langai buvo įrengti prieš 2–3 metus, ant didelių vitrininių  langų uždėtos žaliuzės. Taigi gyventojas, norėjęs mėgautis vaizdu į lauką pro didelį langą, priverstas to atsisakyti, nes karštomis dienomis bet koks malonumas ar patogumo  jausmas išnyksta, kai patalpą įkaitina saulė. Be abejo, tai priklauso ir nuo to, į kurią pusę atsukti patalpos langai, juk pietinei ir vakarinei namo daliai tenka daugiausia kaitros. Langai su saulės spindulių kontroliavimo sistema ne tik padeda apsisaugoti nuo patalpų perkaitimo, bet ir nuo blukimo apsaugo baldus, sienas, grindis. Šie stiklai apie du kartus sumažina saulės kaitros patekimą į patalpas, taigi jei patalpoms vėsinti naudojamas kondicionierius, galima gerokai sumažinti išlaidas. Todėl stiklai su saulės spindulių kontroliavimo sistema naudingi ne tik Pietų regionuose, bet ir mūsų šalyje.

 

Pastaroji technologija yra pati naujausia ir sparčiai populiarėjanti pasaulyje, tačiau stiklininkai apsaugai nuo saulės kaitros naudoja ir temdytuosius ar dažytos masės stiklus bei stiklus su atspindinčia danga (veidrodinius). Temdytųjų arba dažytos masės stiklo paketų  išorinis funkcinis  stiklas gali būti padengiamas norimu atspalviu, be  to, dėl sugerties jis sumažina saulės energijos patekimą į patalpos vidų. Tačiau specialistai išskiria tokio tipo stiklo trūkumus: visų pirma jie apriboja šviesos patekimą į patalpos vidų, o saulėtą dieną įkaitę patys ima spinduliuoti šilumą ir nuo karščio gali įtrūkti. Dėl to šiuos stiklus reikia grūdinti, o tai savaime didina lango kainą.

Lango  su  atspindinčia  danga  išorinis  funkcinis  stiklas  yra  skaidrus arba temdytasis  ir turi specialias šviesos bei saulės energiją atspindinčias dangas. Pagrindinis šio stiklo  trūkumas – saulės šviesos atspindėjimas, todėl sumažėja patalpų apšvietimas. Būnant patalpose, kuriose įrengti tokio tipo stiklai, sukuriama iliuzija, tarsi nuolatos žiūrėtum pro tamsintus akinius, todėl iškreipiamas už lango esantis vaizdas. Juk net pro didžiausią langą žiūrint į dirbtinai žalią žolę ar nuolatos pilką dangų nejusi  jokio malonumo. Beje,  į patalpą patenkant mažesniam šviesos kiekiui, dažniau tenka naudoti dirbtinį apšvietimą, eikvoti elektrą, o tai irgi lemia papildomas išlaidas.
 
Dėl to stiklai su saulės spindulių kontroliavimo sistema taip sparčiai populiarėja tarp namų savininkų. Vizualiai jie beveik niekuo nesiskiria nuo skaidraus stiklo, užtikrina pakankamą apšvietimą, efektyviai apsaugo nuo kaitrių saulės spindulių ir neleidžia patalpai perkaisti.

Žmonėms, gyvenantiems greta judrių gatvių ar daugiaaukščiuose namuose, kur iš kiemo nuolatos sklinda triukšmas, galima pasiūlyti garsą izoliuojančius stiklus. Renkantis tokį langą labai svarbu stiklų storis pakete – kuo storesnis stiklas, tuo mažesnis garso laidumas. Tačiau didžiausia klaida – kai pasirenkami keli vienodo storio stiklai, tarp jų paliekant tokius pačius nedidelius tarpus. Toks langas atliks atvirkštinę funkciją – į patalpas dar geriau perduos iš lauko sklindantį garsą. Stiklai pakete turėtų būti skirtingo storio, juos galima padengti garsą izoliuojančia plėvele, o kameras tarp stiklų užpildyti specialiomis dujomis. Ieškantiesiems itin efektyvios garso izoliacijos optimalus variantas būtų rinktis 6, 8 ar 10 mm storio stiklus, bent vieną jų padengti garsą izoliuojančia plėvele ir palikti 16–20 mm atstumą tarp stiklų.

 

Jei namuose yra dideli žemę siekiantys vitrininiai langai, svarbu pasirūpinti jų saugumu tiek nuo įsilaužimų, tiek nuo nelaimingų atsitikimų. Tokiu atveju siūlomi vadinamieji saugūs stiklai, gaminami iš grūdintojo,  laminuoto ar viela armuoto stiklo. Taip pat  jie puikiai tinka, jei norima įsirengti stiklines duris, laiptų atitvarus. Grūdintasis stiklas 4–5 kartus mechaniškai atsparesnis už  įprastą,  taigi  tikimybė  jį sudaužyti daug mažesnė. Sudužęs stiklas subyra į mažus šipulėlius bukais kraštais, taigi nesužeidžia aplinkinių. Laminuotas stiklas išsiskiria tuo, kad jis padengtas specialia plėvele. Taigi sudužusio stiklo dalelės lieka prilipusios prie plėvelės. Tai naudinga ir įsilaužimo atveju, nes, net ir įsibrovėliams sudaužius stiklą, lango anga lieka uždara. Armuotojo stiklo viduje įliejamas vielinis tinklas, padidinantis medžiagos atsparumą ir neleidžiantis šukėms išbyrėti stiklui sudužus.

Ar langų stiklai gali būti kaip nors puošiami?

Be abejo, gali,  ir  tai  tampa vis populiariau. Dekoratyviniuose  stiklo paketuose naudojami įvairių rūšių reljefniai, skaidrūs arba matiniai, spalvotieji  stiklai.  Pavyzdžiui, dekoruoti matiniai  stiklai dedami  ten, kur norima išsaugoti privatumą – vonioje, tualete, į lauko duris. Stiklo galimybėms vis didėjant, į paketo vidų galima įterpti beveik bet kokias dekoracijas. Pavyzdžiui, visai neseniai gaminome stiklo paketus, kurių viduje buvo „įkalintos“ kaltinės rožės. Žinoma, tokio stiklo šilumos izoliacinės ypatybės šiek tiek nukenčia, tačiau tai jau kliento pasirinkimas. Galima kurti netgi stiklo vitražus, pavyzdžiui, rekonstruojant seną bažnyčią  ir norint  išsaugoti senųjų  langų dekoracijas, taip pat siekiant pagerinti erdvės šilumines ypatybes, galima senąjį vitražą paprasčiausiai įterpti į naujojo stiklo paketo vidų. Dekoratyvinis stiklas anksčiau buvo naudojamas tik pertvaroms, interjere, o šiandien jau persikelia ir į langus, lauko vitrinas, taigi jo galimybės dar tik pradedamos taikyti.

Ar pastebite besikeičiantį  langų gamintojų  ir paprastų pirkėjų požiūrį į stiklą?

Požiūris  keičiasi  tada,  kai  kas  nors  pasivargina  informuoti,  daugiau papasakoti apie stiklą, stiklo paketų ypatybes. Tačiau dabar jau daug aiškiau suvokiama, kokie reikalavimai keliami  langui, ar  jis  turi būti šiltas, ar turi apsaugoti nuo aplinkos triukšmo. Anksčiau buvo įsivaizduojama, kad pakanka pasikeisti senus langus naujais ir bus gaunamas geriausias rezultatas, šiandien jau stengiamasi atsižvelgti į tam tikrus  kriterijus. Taip pat  keičiasi  ir požiūris  į naujoves, pavyzdžiui, prieš 4–5 metus į lango paketą dėti selektyvųjį stiklą norėdavo tik kai kurie, tačiau ilgainiui ši naujovė įsitvirtino ir tapo itin populiari. Rinkai pristatomas naujas produktas, dažniausiai patobulintas ar papildytas, visada šiek tiek pakelia lango kainą, taigi klientui reikia aiškiai paaiškinti, kodėl už tą ar kitą gaminį jis turėtų mokėti daugiau.

Kita besikeičianti tendencija – mažėja langų dydžiai. Mūsų bendrovė, kaip stiklo paketų gamintoja, leidžia lengvai fksuoti šį procesą. Prieš 1–2 metus visi norėjo kuo didesnių langų, išgriauti sienas ir vietoj jų įstatyti milžiniškus langus. Dabar suprantama, kad didelis langas taip pat reiškia ir didesnius šilumos nuostolius žiemą, o vasarą (dėl į patalpą patenkančio didesnio šilumos kiekio) – didesnes kondicionavimo  išlaidas. Šiandien orientuojamasi  į ekonomiškumą, siekiama užtikrinti geresnes patalpos šilumines ypatybes, geriau apsisaugoti nuo triukšmo ir pan.

Ačiū už pokalbį.
Eglė Stočkutė