Daugiasluoksnės konstrukcinės plokštės naudojamos triukšmingoje aplinkoje:

Garsas

Garsas – tai, ką mes galime girdėti sklindant per orą, vandenį ar kietuosius kūnus, kai registruojamas kaip spaudimas ar jo kaita, pavyzdžiui, ausies būgneliui. Pakartosiu, kad garso pagrindinės charakteristikos – svyravimų amplitudė ir dažnis. Suaugusio žmogaus klausos riba yra nuo 20 Hz iki 20 000 Hz (ciklai/s). Labai žemi dažniai, infragarsas, ir aukšti, ultragarsas, taip pat veikia mūsų kūnus. Garso slėgiui (matuojamas Pa) išreikšti naudojame jo logaritminę išraišką ir matavimo vienetus decibelus (dB). Garso pokytis 1–3 dB gali būti jaučiamas. Garso slėgio (skausmo) riba svyruoja ~ 120 dB, nes yra individuali.

Garso sklaida

Garso atspindžio, absorbcijos ar transmisijos proporcijų dalis priklauso tiesiogiai nuo medžiagos fiziniųsavybių.

Galime išskirti ir medžiagos akustines savybes, kurios yra apibūdinamos:

Nustatydami atitvarų garso izoliavimo gebą, naudojamės bendru garso redukcijos (izoliavimo) koeficientuRwirENISO717-1metodologija. Ši metodika, nustatant daugiasluoksnių konstrukcinių plokščių naudojimo galimybes, taikoma su išlygomis, kadangi yra ir daugiau veiksnių, lemiančių garso mažinimo efektą − tai kitos konstrukcijos, montavimo darbų tikslumas, detalizacija, garso sudėtis (dažniai), plokščių šerdies fiziniaiparametraiirt.t.Galiojasusitarimas, kad visi plokščių garso izoliavimo parametrai nustatomi pagal EN ISO 140 ir taikomi100–5000 Hz ribose.

Taip pat reikia pastebėti, kad garsas nevienodai absorbuojamas ir dėl skirtingo dažnio, sklindančio iš garso šaltinio. Iš to galima spręsti, kurią garso spektro dalį reikia sumažinti.

Nuo 2003 metų Lietuvoje įsigaliojo higienos reikalavimai HN 33-1:2003. Juose nurodomas ribojamas akustinis triukšmo lygis įvairios paskirties statiniuose ir darbo vietose. Kaip pavyzdį galima nurodyti įvairios paskirties gamybines patalpas, kuriose leistinas garso lygis – tik 80–85 dB. Visuomeninėse ar gyvenamosiose patalpose garso lygis dar labiau ribojamas.

Taigi, iškyla būtinybė riboti garsą remiantis sveikatos ir saugos reikalavimais dėl rizikos darbuotojams ir gyventojams. Visi šie reikalavimai yra privalomi juridiniams ir fiziniamsasmenims,projektuojantiems bei eksploatuojantiems statinius ir kuriantiems technologijas.

Garso izoliacija

Daugiasluoksnių konstrukcinių plokščių akustinės savybės gali būti nagrinėjamos kaip vientiso gaminio arba sluoksniuotosios konstrukcijos (dvigubo atitvaro). Vieno sluoksnio plokščių geba izoliuoti garsą remiasi masės dėsniu, konstrukcijos storiu ir tankiu, padvigubinus parametrus tikėtina garso redukcija dar 6 dB. Masės dėsniu galima remtis projektuojant pertvaras, izoliuojant aplinkos triukšmą. Bet esant tam tikriems aukštiems periodiniams dažniams, kai sutampa jų svyravimai, pertvaros tampa „laidžios“ garsui. Šis efektas kartais vadinamas kritiniu dažnio efektu. Kaip pavyzdį galima pateikti 3 cm klijuotos medienos plokštės laidumą 500 Hz dažniui. Toks mūsų balso skleidžiamas dažnis.

Naudojant trisluoksnes konstrukcines plokštes neigiamą masės dėsnio poveikį galima apeiti. Sėkmingai galima naudoti tiek paprastas trisluoksnes plokštes su akmens vatos šerdimi, tiek specialiai gaminamas akustines plokštes. Pastarosios skiriasi daline perforacija vienoje plokštės pusėje.

Garso absorbcija (sugertis) − tai bet kokios medžiagos (absorbento) gebėjimas „sugerti“ garsą. Jo dydis svyruoja nuo nulio (visiško atspindėjimo) iki vieneto. Absorbcijos dydis priklauso ir nuo skleidžiamo dažnio. Kadangi standartinės konstrukcinės plokštės nepasižymi garso absorbcija, tai geriausias būdas yra naudoti perforuotą paviršių − specialią akustinę plokštę.

Garso atspindžio suvokimas gali būti lyginamas su šviesos atspindžiu nuo paviršiaus. Atspindys (reverberacija) aktualesnis mažoms arba siauroms patalpoms, jis nustatomas remiantis Sabines formule, nes didesnėse erdvėse vyksta garso sklaida ir absorbcija, kurią lemia lubų ir sienų plotai bei įvairūs absorbentai. Atsispindint garso bangoms girdimas aidas ir triukšmas sustiprėja. Šis reiškinys yra vadinamas garso reverberacija, skaičiuojamas sekundėmis, be to, tiesiogiai priklausantis nuo dažnio.

Paprasta formulė leidžia numatyti absorbentų kiekį (A), žinant patalpos tūrį (V) norint užtikrinti reverberacijos trukmę (sekundė). Pagal patalpos paskirtį rekomenduojamas reverberacijos laikas, pavyzdžiui, gyvenamųjų patalpų – 0,5 s, o koncertų salių gali būti ir 2 s.

Triukšmo mažinimas patalpose

Triukšmo mažinimo faktorius gali būti ir patalpos matmenys, kai garso sklaida vyksta natūraliai dėl patalpose esančių absorbentų.

Garso (triukšmo) lygis mažinamas dėl patalpose esančių darbuotojų sveikatai daromos įtakos, garso patekimo į aplinką ir poreikio izoliuoti garsą technologinėse zonose.

Akustinės traumos patiriamos esant didelio stiprumo triukšmui, 120 dB ir daugiau. Todėl būtina naudoti absorbentus ir izoliatorius, redukuojančius garso stiprumą žemiau 85–80 dB garso stiprumo ribos. Tai svarbu pramonės įmonėse, nes ilgai jose dirbant (5–10 metų) galima visam laikui sugadinti sveikatą.

Garsui mažinti pirmiausia taikomos konstrukcinės priemonės, pradedant projektavimo darbus, pasirenkant technologinius įrengimus, jų išdėstymą patalpoje ir taikant izoliavimo priemones. Efektyviausia ir dažniausiai naudojama priemonė yra gerų akustinių savybių plokštumų įrengimas, pirmiausia, lubų.

„Paroc“ akustinės plokštės yra pritaikytos tradiciniams karkasams, gali būti įvairių storių, užtikrinančios garso izoliaciją ir absorbciją.

Įrengiant betriukšmes darbo zonas, tokios plokštės naudojamos kaip pertvaros arba skiriamieji ekranai. Šiomis dienomis keičiantis technologijoms, automatizuojant gamybos procesus, valdymo patalpos įrengtos iš akustinių plokščių leidžia sukurti jaukias ir betriukšmes darbo sąlygas, taip darbuotojai apsaugomi nuo nuovargio, gamybos procesai – nuo avarijų.

„Paroc“ akustines plokštes tikslinga naudoti ir senos statybos pramonės įmonių rekonstrukcijai, ir naujiems statiniams.

Dažniausiai konstrukcijų garso izoliaciją ir sklaidą nulemia blogi konstrukciniai mazgai ir jungtys, kai susiformuoja „garso tilteliai“. Norėdami apsaugoti vidines patalpas izoliuojame gatvės triukšmą, svarbiausias dėmesys turi būti skirtas fasadų įrengimui ir juose naudojamų medžiagų izoliacinėms ypatybėms. Kad pagerintume vidinių patalpų akustiką, reikia izoliuoti garso bangų sklidimą dangomis, ventiliacijos kanalais, vandentiekio vamzdžiais. Tam yra priemonės −garso sugeriamosios medžiagos ir specialūs technologiniai kanalai.

Dažniausiai skundžiamasi liftų keliamu triukšmu ir vibracija. Įrengiant liftų šachtas taip pat reikia naudoti garsą sugeriančias medžiagas.

Luboms nurodytas dydis taikomas įrengiant techniškai galimas konstrukcijas, numatant120 kg/m² apkrovą. Daugiau apie „Paroc“ akustines sistemas galima sužinoti tinklalapyje www.paroc.com ir iš įmonės atstovų.