Komercinio pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų energijos poreikių analizė
Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms (ŠVOK) pastatuose eksploatuoti yra naudojama energija, kuri sudaro nemažą visų energijos sąnaudų dalį. Bendras energijos suvartojimas pastatų ŠVOK sistemose nuolat auga. ES daugiametėje veiksmų programoje energetikos srityje „Pažangi energetika Europai“ yra pabrėžiama, kad pastatų energijos sunaudojimo efektyvumo didinimas yra prioritetinė sritis, nes pastatuose yra sunaudojama iki 40 % visos Europoje sunaudojamos energijos. Tai daugiau negu transporto ar pramonės sunaudojama energija.
Didelė dalis elektros energijos yra sunaudojama biurų pastatuose, kadangi juose dažniausiai yra įrengiamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad komercinių pastatų ŠVOK sistemose yra sunaudojama iki 40 %-50 % visos pastate sunaudojamos elektros energijos [4]. Parinkus efektyvią ŠVOK sistemą galima žymiai sumažinti pastato energijos sąnaudas.
Komerciniuose pastatuose tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra projektuojamos įvairios ŠVOK sistemos. Dažnai vienos ar kitos sistemos pasirinkimą lemia ne eksploatacinės išlaidos, o statybos kaina. Tačiau dažnai pigesnei sistemai eksploatuoti yra sunaudojama daugiau elektros energijos. Todėl per sistemos gyvavimo laiką išlaidos pigesnei sistemai eksploatuoti ir įrengti gali tapti didesnės nei sudėtingesnei ir brangesnei pagal pradines išlaidas sistemai. Duomenų įvairių sistemų palyginimui trūksta, todėl straipsnyje analizuojami dviejų, plačiausiai taikomų centrinių oro kondicionavimo sistemų šilumos ir elektros energijos poreikiai. Pirmoji sistema – tai centrinė pastovaus oro kiekio orinė kondicionavimo sistema. Antroji sistema – centrinė vandeninė oro kondicionavimo sistema, naudojanti ventiliatorinius konvektorius.