Kuo geresni stiklo paketai su plastikiniais rėmeliais

Klausimas, kaip taupyti energiją gyvenamuosiuose būstuose bei specifinėspaskirties pastatuose, visuomet aktualus. Racionaliausia šią problemą spręsti mažinant šilumos nuostolius, ir pirmiausia to galima pasiekti gerinant langų šilumos izoliacijos ypatybes, kadangi būtent per pastatų langus patiriami šilumos nuostoliai sudaro didelę bendrųjų šilumos nuostolių dalį: mažaaukščių pastatų iki 15 proc., daugiaaukščių – iki 40 proc.

Siekiant išspręsti šią problemą, montuojami plastikiniai ar mediniai langai su stiklo paketais. Tokie langai išvaizdūs, sandarūs ir pan. Tačiau neretai pradėjus juos eksploatuoti susiduriama su keliais esminiais sunkumais: patalpose padidėja santykinis oro drėgnumas ir pradeda rasoti stiklo paketo paviršius. Žiemos metu stiklo paketo paviršius patalpos viduje rasoja net esant normaliam patalpos mikroklimatui: +20 °C temperatūrai ir 40–60 proc. santykiniam drėgnumui.

Vadinamasis „šalčio tiltelis“ (atsirandantis dėl aliumininio stiklo paketo rėmelio) – viena pagrindinių kondensato susidarymo priežasčių. Norint išvengti langų rasojimo, ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti tam, kaip panaikinti paketų kraštuose „šalčio tiltelius“. Dažniausiai šiam tikslui naudojami plastikiniai rėmeliai.

Reikalavimai griežtėja

Dabartiniame Statybos techniniame reglamente STR 2.05.01:1999 reikalaujama, kad gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų bei kitų skaidrių atitvarų norminė šilumos perdavimo koeficientovertė (toliau – U vertė) būtų ne didesnė kaip 1,9 W/(m2∙K). Artimiausiu metu minėtąjį reglamentą planuojama šiek tiek keisti: U vertė privalės būti ne didesnė kaip 1,6 W/(m2∙K). Be to jame nurodyta, kad didinant įstiklintą pastato plotą, teks ieškoti langų, kurių šilumos izoliacijos ypatybės bus geresnės nei įprasta. Pavyzdžiui, jei gyvenamųjų pastatų langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas užima daugiau nei 25 proc. (visuomeninių pastatų >35 proc.) pastato sienų ploto, visų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientonorminėvertėturės būti ne didesnė kaip 1,3 W/(m2∙K).Taigi ypatingas dėmesys turės būti skiriamas stiklo paketams, užimantiems daugiau kaip 70 proc. viso sienų ploto.

Stiklo paketaiprilygsta sienoms

Stiklo paketai pradėti gaminti daugiau kaip prieš penkis dešimtmečius, stiklo liejyklose ėmus diegti aukštos kokybės plokščio stiklo gamybos technologijas. Tada lango įstiklinimo U vertę sumažinus nuo 6,0 W/(m2∙K) (vienas stiklas) iki 3,2 W/(m2∙K) (du stiklai, tarpas užpildytas oru), buvo žengtas didelis žingsnis į priekį. Dabar, taikant pažangias technologijas (dviejų kamerų stiklo paketas, du selektyviniai stiklai, tarpas užpildytas argonu), galima pagaminti stiklo paketus, kurių U vertė – 0,7 W/(m2∙K).

Kad būtų lengviau suvokti, kaip kinta pastato šildymo sąnaudos, kintant įstiklinimo U vertei, pateikiame paprastą pavyzdį: Vilniaus mieste esančio gyvenamojo namo šilumos sąnaudos per šildymo sezoną buvo 342 kWh/m2, kai įstiklinimo vertė lygi 3,2 W/(m2∙K), jei ši vertė pasikeičia iki 0,7 W/(m2∙K), šilumos sąnaudos sumažėja iki 75 kWh/m2.

Plastikiniai rėmeliai gerina šilumos izoliaciją

Lietuvoje yra keliolika bendrovių, gaminančių stiklo paketus. Viena didžiausių ir moderniausių – Vilniaus rajone įsikūrusi „Vildaiva ir Ko“. Šios bendrovės gamybos direktoriaus Laimučio Balaikos teigimu, dabar Lietuvoje stiklo paketai gaminami pagal vieną technologiją – du ar trys stiklo lakštai sandariai suklijuojami vienas su kitu, tarp jų paliekami tarpai. Užsakovui pageidaujant, paketai užpildomi inertinėmis dujomis. Beveik visi stiklo paketai gaminami su selektyviniais stiklais, kurie padengti metalo oksido dangomis, nepraleidžiančiomis infraraudonųjų spindulių, t. y. sulaikančiomis šilumą patalpoje.

Stiklams klijuoti naudojamas pirminis ir antrinis sandarinamieji sluoksniai. Pirminiam sandarinamajam sluoksniui sudaryti naudojamas poliizobutileno hermetikas, kurio paskirtis – neleisti į stiklo paketo vidų patekti vandens garams ir trukdyti pasišalinti inertinėms dujoms. Antrinio sandarinamojo sluoksnio paskirtis – tvirtai suklijuoti stiklus, žemoje ir aukštoje temperatūroje išlaikyti dideles vėjo apkrovas, kompensuoti temperatūrines stiklo bei rėmo deformacijas. Ypač svarbu tinkamai parinkti sandarinamųjų medžiagų rūšį ir sluoksnio storį. Įprastiems stiklo paketams dažniausiai naudojamas polisulfidas,ospecialiems−vienkomponentis ar dvikomponentis silikonas.

Tarpui tarp stiklų formuoti paprastai naudojami 6−22 mm pločio aliuminio rėmeliai, užpildyti sausikliu. Būtent dėl aliuminio, kuris yra geras šilumos laidininkas, ir kyla rasojimo problemų. Dėl šios ir kitų priežasčių pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau naudojami plastikiniai rėmeliai, praleidžiantys kelis kartus mažiau šilumos nei aliuminis, todėl sumažinantys „šalčio tiltelių“ susidarymo tikimybę.

Gaminant stiklo paketus su aliumininiais ar plastikiniais rėmeliais, itin svarbu naudoti tinkamas medžiagas ir griežtai laikytis technologinių reikalavimų – nuo to priklauso ne tik pradinės šiluminės bei techninės stiklo paketų ypatybės, bet ir jų ilgaamžiškumas. Kai kuriuos defektus galima pašalinti stiklo paketų gamybos proceso metu, tačiau ištaisyti jau pagamintų stiklo paketų trūkumus labai sunku ir brangu.

Bendrovei „Vildaiva ir Ko“ pradėjus gaminti stiklo paketus su plastikiniais rėmeliais, buvo atlikta nemažai bandymų ir tyrimų. KTU Architektūros ir statybos institutas, pagal LST EN 1279-2 ištyręs stiklo paketus su plastikiniais rėmeliais, nustatė gana mažą pradinį sausiklio drėgmės kiekį – tik 2,6 proc. – ir labai žemą rasojimo temperatūrą paketo viduje (-60 °C). Toks mažas pradinis sausiklio drėgmės kiekis (<3 proc.) užtikrina, kad stiklo paketas tarnaus tikrai ilgai.

Stiklo paketų ypatybių tyrimai

KTU Architektūros ir statybos institute stiklo paketų tyrimai nesibaigė nustačius U vertę (šilumos perdavimo koeficientą)ar ištyrus „šalčio tiltelius“ – imtos nagrinėti stiklo paketų ilgaamžiškumo problemos: tiriama vandens garų skverbimosi sparta per pirminį ir antrinį sandarinamuosius sluoksnį.

„Vienas pavojingiausių veiksnių − drėgmė, susikaupusi tarp paketą sudarančių stiklų. Drėgnoje aplinkoje vandens garai skverbiasi per kraštus sandarinančias medžiagas į stiklo paketo vidų. Aktyvusis sausiklis absorbuoja vandens garus, ir tada, kai jis visas prisigeria vandens garų, ant vidinių stiklo paviršių prasideda drėgmės kondensacija ar susidaro šerkšnas. Dėl šios priežasties selektyvinė stiklo danga tampa neefektyvi ir šilumos izoliacija pablogėja. Laikoma, kad stiklo paketo naudojimo laikas baigiasi, kai tarp stiklų pradeda kondensuotis drėgmė“, – pasakojo Architektūros ir statybos instituto mokslinis darbuotojas Rolandas Samajauskas. Jo nuomone, stiklo paketų ilgaamžiškumo tyrimai gali užtrukti ne vienerius metus, tačiau jau dabar galima teigti, kad aliuminį stiklo paketo rėmelį pakeitus plastikiniu, medinio lango U vertė sumažėja nuo 1,4 iki 1,3 W/(m2∙K), o ties rėmeliu stiklo paketo vidinio paviršiaus temperatūra pakyla apie 3 °C. Tokios konstrukcijos stiklo paketai sumažina kondensato susidarymo ant vidinio stiklo paviršiaus tikimybę.

Atsimintina ir tai, kad reikia vengti mažų matmenų stiklo paketų su siaurais rėmeliais gamybos, kadangi tokiuose paketuose telpa tik nedidelis sausiklio kiekis, taigi sutrumpėja naudojimo laikas. Pavyzdžiui, stiklo paketas,kurio matmenys 0,5×0,5 m, su 6 mm rėmeliu tiks naudoti tik apie dešimt metų, 1,0×1,0 m stiklo paketas tarnaus apie dvidešimt metų.

Šiltas rėmelis

Prancūzijos koncernas „Saint-Gobain“ sukūrė rėmelį „Swisspacer“. Tai vadinamasis izoliuojamasis kompozitas, sutvirtintas stiklo siūlais, išsiskiriantis dideliu mechaniniu atsparumu, iš vienos pusės padengtas plona metaline folija, papildomai sulaikančia drėgmę bei dujas ir užtikrinančia, kad sandarinamosios medžiagos efektyviai prikibs prie paviršiaus. Rėmeliai gali būti įvairių spalvų, todėl juos nesunku priderinti prie lango rėmo bei interjero spalvų. Paviršius −matinis, be aliuminio rėmeliui būdingo metalinio blizgesio.

Rėmeliai „Swisspacer“ nekinta net iki 100 °C, jie dukart atsparesni gniuždymui negu aliumininiai, o tokiomis ypatybėmis kaip pailgėjimo koeficientas,sukibimas su sandarinamosiomis medžiagomis, atsparumas UV spinduliams bei drėgmei šie rėmeliai ne tik prilygsta aliuminio rėmams, bet net pralenkia juos.

Pagrindinis naujųjų rėmelių pranašumas –išvengiama „šalčio tiltelio“. Išsprendus šią pakraščių rasojimo problemą, pailgėja lango rėmų eksploatacijos laikas, o tai ypač aktualu kalbant apie medinius rėmus.

„Swisspacer“ ir „Swisspacer V“

Koncernas „Saint-Gobain“ siūlo dviejų tipų rėmelius: „Swisspacer“ bei „Swisspacer V“, kurių spalvos, dydžiai, jungtys, mechaninės ypatybės ir naudojimo gamyboje būdai nesiskiria. Pagrindinis šių rėmelių skirtumas − šilumos laidumas. „Swisspacer“ padengti aliuminio, o „Swisspacer V“ – nerūdijančio plieno folija; būtent tai ir lemia rėmelių skirtumus.

Europos Sąjungoje griežtėja reikalavimai taupyti pastatuose energiją. Per kelis artimiausius metus Lietuvoje turėtų įsigalėti direktyvos „Dėl energetinio pastatų naudingumo“ nuostatos, pagal kurias bus privalu įvertinti kiekviename pastate sunaudojamos energijos kiekį, o atitinkami liudijimai bus išduodami tik reikalavimus atitinkantiems pastatams.

UAB „Vildaiva ir Ko“
Sodų g. 4, LT-13269 Skaidiškės, Vilniaus r.
Tel. (8 5) 235 0014
Faks. (8 5) 235 0098
El. paštas [email protected]
Svetainė www.vildaiva.lt

2005 m. Žiema