Leipalingio dvaro parkas – nekilnojamoji kultūros vertybė

Š. m. gegužės 19 d. vykusio Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas Leipalingio dvaro parkas (Leipalingio mstl., Druskininkų sav.). Kultūros vertybei suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.

Vertingais Leipalingio dvaro parko elementais pripažintos akmens ir plytų mūro rūsio liekanos, giliai raižyti aukšti Seiros upės šlaitai ir slėnis, pagal parko rytinę ribą besitęsianti alėja, takų trasos. Taip pat saugotini parko želdynai ir želdiniai – mažalapių liepų alėjos fragmentai, spygliuočiai ir lapuočiai, tarp kurių labiausiai paplitusios pušys, eglės, liepos, skroblai, beržai, klevai, drebulės, ąžuolai. Išskirtina ir seniausia 116 cm skersmens parko eglė.

Manoma, kad XVI - XIX a. I p. Seiros upės kairiajame krante, aukštuose upės šlaituose ir slėnyje esantį Leipalingio dvaro parką įkūrė Sapiegų giminė, Leipalingyje turėjusi didžiulę rezidenciją. Ši parko dalis kartu su XVIII a. pab. Kruševskio valdomais pastatytais rūmais, supamais parko, sudarė vieningą ansamblį, išplėtotą XIX a. pab. – XX a. pr. Sovietiniais laikais Leipalingio dvaro sodyba buvo pertvarkyta – buv. dvaro sodybos vieta, kuri apjungė dvi parko dalis, užstatyta gyvenviete. Šiuo metu abi istorinės parko dalys yra atskirtos minėtos gyvenvietės ir fiksuojamos kaip du objektai – Leipalingio dvaro sodybai priklausantys parko fragmentai, betarpiškai supantys rūmus, ir prie Seiros upės išlikęs miško parkas.

Daugiau infoemacijos:
Rita Mosiejienė
Apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Tel. (8 5) 2731101
El. p. [email protected]